Šįsyk mūsų savaitės pašnekovu pasirinkome Kauno medicinos universiteto absolventą, biologijos mokslų daktarą Zenių Martinkų, kuris jau lygiai pusmetį vadovauja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) veiklą pradėjo 2011 metų balandžio 1 dieną, sujungus Narkotikų kontrolės departamentą prie LR Vyriausybės ir Valstybinę tabako ir alkoholio tarnybą prie LR Vyriausybės.

NTAKD direktoriaus teiraujamės ne tik apie tai, ar naujoji institucija jau atrado savo veiklos ritmą, tačiau ir apie tai, kaip apskritai įmanoma kovoti su trigalve kvaišalų hidra (tabaku, alkoholiu, narkotikais), ar ši kova netampa Don Kichoto mūšiu su vėjo malūnais?

Steigiant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, būta įvairių abejonių, kad jam sunkiai seksis dorotis su tuo darbo krūviu, kurį iki tol dalinosi dvi atskiros institucijos, baimintasi, kad valstybės dėmesys kvaišalų (narkotikų, tabako ir alkoholio) kontrolei ir prevencijai mažės. Kaip Jums šiandien, po pusmečio darbo, atrodo tokie nuogąstavimai?

Manau, kad grįžti prie diskusijos, kiek institucijų turi veikti narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir prevencijos srityje, grįžti neverta. Dabar veikia nauja įstaiga, kurios veikla apima visus kvaišalus. Priimtas sprendimas sujungti įstaigas, atitinka Europoje vyraujančias tendencijas – į visų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą žiūrėti kompleksiškai. Juk gana dažnai jaunuolis surūko cigaretę, po kurio laiko pradeda vartoti alkoholį, o dar vėliau pereina prie narkotinių medžiagų vartojimo. Todėl turime kalbėti apie bendrą kvaišalų prieinamumo mažinimą ir kompleksišką psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją.

Žinoma, darbo krūvis yra didžiulis, be to, tenka dirbti turint ribotų išteklių. Anksčiau šioje srityje dirbo daugiau darbuotojų, tuo labiau kad ir tos patalpos, kuriose esame įsikūrę, riboja galimybes priimti daugiau žmonių. Visgi, buvę nuogąstavimai, kad naujoji įstaiga nepajėgs tinkamai dirbti, nepasitvirtino. Darbo krūviai didesni, tačiau valstybės dėmesys kvaišalų kontrolei ir prevencijai tikrai nesumažėjo.

Tačiau tarp šių kvaišalų yra esminis skirtumas – tabakas ir alkoholis yra viešai pardavinėjami, o už narkotinių medžiagų vartojimą, laikymą ir platinimą jau yra numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Išties narkotinių medžiagų kontrolei skiriamas ypatingas dėmesys. Jų kontrolę vykdo įvairios institucijos. Pavyzdžiui, narkotinių medžiagų tarptautinius srautus, kurie praeina ir pro Lietuvą, kontroliuoja, mažina ar visai sustabdo Interpolas. Tas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios gali būti naudojamos medicinos reikmėms, kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kontroliuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), kurie plačiai naudojami chemijos pramonėje. Prekursoriai yra naudojami ir svaiginimuisi naudojamų psichoaktyviųjų medžiagų gamyboje, todėl cheminių medžiagų kontrolė yra labai svarbus ir sudėtingas darbas. Lietuvoje yra apie 240 įmonių, kurios savo veikloje prekursorius gamina, naudoja, tiekia į rinką ir pan. Šios įmonės yra stebimos ir jų veikla kontroliuojama. Europoje nuolat vyksta karas su naujų kvaišalų kūrėjais. Uždraudus rinkoje atsiradusį kvaišalą, šio verslo atstovai naudodami chemines medžiagas imasi įvairių priemonių, kad būtų sukurtos naujos medžiagos, turinčios panašų poveikį.

Siekiant kuo veiksmingiau reaguoti į tokias psichoaktyviu poveikiu pasižyminčias medžiagas, Europos Sąjungoje veikia ankstyvojo įspėjimo sistema (Early warning system – EWS), kuri padeda visoms ES valybėms keistis informacija apie rinkoje platinamas naujas narkotines ir psichotropines medžiagas. EWS nustato mechanizmą, kaip valstybės turi keistis informacija apie medžiagas, kurios nėra įtrauktos į Jungtinių Tautų 1961 m. bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos ir 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus. Tai leidžia ES valstybių narių institucijoms efektyviau įvertinti ir taikyti kontrolės priemones naujoms narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, atsirandančioms Europos Sąjungoje.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras bei Europolas glaudžiai bendradarbiauja su Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (Reitox) nacionaliniais centrais bei Europos vaistų agentūra ir atlieka pagrindinę rolę pranešant apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas valstybėms narėms. Lietuvoje Reitox nacionalinio centro funkcijas atlieka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Prie Departamento veikia Tarpžinybinė mokslininkų, farmacininkų, chemikų ir policijos pareigūnų grupė, kuri stebi naujas medžiagas ir esant reikalui atlieka jų rizikos vertinimą. NTAKD, gavęs informaciją apie rinkoje atsiradusią naują medžiagą, ją įvertina ir siūlo taikyti kontrolės priemones, jei yra nustatomas medžiagos psichoaktyvus poveikis ir jo keliamas pavojus.

Prieš kurį laiką buvo paskelbta nerimą kelianti informacija, kad Europoje narkotikai dar niekada nebuvo taip paplitę tarp jaunimo kaip dabar. Kokiais tyrimais remiasi tokia informacija? Juk daug lengviau apskaičiuoti, kiek žmonių vartoja tabako gaminius ar alkoholį, o ne tai, kiek ir kaip vartojamos nelegalios medžiagos.

Be abejo, lengviausiai yra apskaičiuojamas tabako vartojimas, nes rūkaliai paprastai neslepia šio savo įpročio ir sąžiningai atsako ne tik į klausimą, ar vartoja tabako gaminius, bet suteikia informaciją ir apie tai, kiek cigarečių per dieną surūko, kokios rūšies cigaretes renkasi ir pan. Kiek sunkiau gauti išsamius atsakymus apie alkoholio vartojimą. Tačiau ir čia, be anketinių apklausų, mes galime remtis oficialiai parduodamų svaigalų statistika, taip pat svarbus netiesioginis rodiklis yra ūmios toksikozės ar psichozės, kurių nuslėpti niekaip neįmanoma.

Narkotikus vartojančių žmonių skaičių nustatyti sudėtingiausia. Į oficialią statistiką, kuri renkama visos Europos mastu, įtraukiami tik tie asmenys, kuriems gydytojų komisija diagnozavo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų vartojimo.

Taip pat reguliariai yra atliekamos ir anoniminės anketinės apklausos. Pavyzdžiui, Europos Komisija jau dešimtmetį tiria narkotikų vartojimo paplitimą Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje, kaip ir kitose ES narėse, 2011 m. gegužės mėnesį buvo atlikta naujausia „Eurobarometro“ 15–24 metų amžiaus jaunuolių apklausa ir įvertintas jaunimo požiūris į narkotikų vartojimą.

2007 metų duomenys iš tiesų šokiravo tuo, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje pasiekė 13,4 litro absoliutaus alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui. Ar situacija bent kiek pagerėjo?

Situacija 2008–2009 m. išties pradėjo gerėti. Teigiamų rezultatų davė Alkoholio kontrolės ir Akcizų įstatymų nuostatų sugriežtinimas, dėl kurio padidėjo alkoholinių gėrimų kaina, taip pat sutrumpintas pardavimo laikas, apribota reklama bei perkamosios galios susilpnėjimas dėl ekonominės krizės. Šį teiginį patvirtina pastarųjų metų Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių, tiesiogiai susijusių su alkoholio vartojimu, pagerėjusi statistika. 2010 metais vėl matome didėjantį alkoholio vartojimą, tačiau 2007 metų lygio dar nepasiekėme, nors „trūksta” tik 0,1 litro. Svarbiausia likti nuosekliems ir tęsti 2008 m. pradėtą mokslu pagrįstą alkoholio kontrolės politiką, kuri jau davė teigiamų rezultatų.

Kalbate apie tai, kad prieinamumo ribojimas ir reklamos mažinimas davė gerų rezultatų. Tačiau šiandien, diskutuojant dėl alkoholio vartojimo mažinimo priemonių, neretai girdime, jog draudimai esą nieko neduoda ir panašiai?

Galime prisiminti tabako gaminių ir jų reklamos draudimo bei kainų didinimo pavyzdžius. Šiandien Europoje rūko 30 procentų gyventojų. Lietuvoje statistika panaši, tačiau aiškiai matome, kad rūkančių asmenų skaičius mažėjo po to, kai pabrango cigaretės ir buvo uždrausta jų reklama. Galime kalbėti apie aiškią tiesioginę priklausomybę tarp produkto reklamos apribojimų, prieinamumo mažinimo ir jo vartojimo.

Kalbėdami apie alkoholį, pasitelkime statistiką. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 m. alkoholio toksinis poveikis, sumažėjo iki 57.9 atvejo (2007 m. buvo diagnozuota 81.4 atvejų). Ūmios alkoholinės intoksikacijos atvejų nuo 11.7 atvejo 2007 m. sumažėjo iki 6.9 atvejo 2009 m. Alkoholio vartojimo mastus geriausiai atspindi ir statistiškai patikimiausias rodiklis – alkoholinių psichozių skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų. Nuo 128.3 atvejų 2007 m. šis rodiklis sumažėjo iki 93.7 2009 m., tai yra sumažėjo 27 proc. Todėl teiginiai, kad draudimai nepadeda, yra absoliučiai neteisingi. Pasaulio sveikatos organizacija pačia efektyviausia alkoholio vartojimą mažinančia priemone pripažįsta jo prieinamumo mažinimą, tai yra gėrimų kainų (akcizų, muitų) didinimą, pardavimo laiko trumpinimą ir pardavimo vietų skaičiaus mažinimą.

Taigi, specialistų nuomonė vienareikšmiška – jei norime sumažinti alkoholio suvartojimą, turime imtis griežtų priemonių. Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad kaip rodo tyrimai, dauguma Lietuvos žmonių palankiai vertina griežtas priemones šioje srityje.

Tačiau kritikai pateikia argumentą, jog, didinant akcizą alkoholiui, mes esą skatiname nelegalią prekybą abejotinos kokybės svaigalais?

Toks pavojus egzistuoja, tačiau čia galėtų padėti principinga kova su kontrabanda. Beje, kaip rodo Statistikos departamento informacija, nelegalaus alkoholio dalis nėra labai didelė – 3,4 procentai. Taip pat matome ir labai svarbią tendenciją, jog, sugriežtinus kontrolės priemones, Lietuvoje gerokai sumažėjo ūmių toksikozių ir psichozių. Tai rodo, jog kritika, kad žmonės paprasčiausiai pradėjo gerti nelegalų ir nekokybišką alkoholį, tarsi neturi pagrindo.

Dar vienas svarbus dalykas – moksliškai įrodyta, kad, jei žmogui tenka daugiau nei 7 litrai absoliutaus alkoholio, tai valstybė netenka apie 8 procentų bendro vidaus produkto nuo kiekvieno papildomo litro. Čia skaičiuojami tiesioginiai ekonominiai padariniai, prarasti gyvenimo metai, nesukurtos darbo vietos ir pan. Vargu ar šiuos praradimus, net žiūrint labai ekonomiškai ir pragmatiškai, gali kompensuoti didesnės įplaukos iš alkoholio akcizo didėjant jo pardavimui.

NTAKD atsakingas ir už valstybės politikos formavimą, mažinant kvaišalų vartojimą. Į ką, Jūsų nuomone, svarbiausia orientuotis?

Svarbiausia negaišti laiko stengiantis šioje srityje išrasti dviratį, nes pagrindinės prevencinės ir kontrolės priemonės jau yra sugalvotos – paprasčiausiai reikia įsiklausyti į specialistų nuomonę, Pasaulio sveikatos organizacijos parengtas metodikas, ekspertų rekomendacijas, gerąją kitų šalių patirtį, ir visa tai įgyvendinti.

Kalbant apie tabaką, turime didinti jo kainą ir riboti prekybos vietų skaičių. Vykdant Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos rekomendacijas, yra svarstoma galimybė dėl tabako gaminių bendrinės pakuotės įdiegimo. Tokia pakuotė neturi jokių reklamos ir komercinių ypatybių, jos dizainas yra standartizuotas, nenaudojami logotipai. Australija yra pirmoji valstybė pasaulyje, kurioje nuo kitų metų liepos 1 dienos tabako gaminiais bus galima prekiauti tik tokiose pakuotėse. Tai bus skaudus smūgis tabako gaminių prekybos ženklų populiarinimui. Vengrija, Didžioji Britanija, Belgija, Norvegija ir Latvija nusprendė ant tabako gaminių pakuočių pateikti ne tik tekstinius, bet ir vaizdinius įspėjimus.

Alkoholio srityje mus labai jaudina naktinė prekyba, vadinamieji „pseudobarai“, taip pat prekyba alkoholiu degalinėse. Seimui yra pateiktas įstatymų pataisų paketas, kuris leistų išspręsti šią problemą ir mažintų alkoholio prieinamumą. Viliamės, jog nebus atšauktas absoliučios alkoholio reklamos draudimas, įsigaliosiantis nuo 2012 m. sausio 1 dienos. Tiesa, gali būti, kad šis draudimas bus atidėtas – to labai nesinori sulaukti. Be to, reklamos draudimą palaiko ir didesnė dalis Lietuvos gyventojų. Šiais metais balandžio 8–17 dienomis bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 48,5 proc. Lietuvos gyventojų pritaria visiškam alkoholio reklamos uždraudimui. Panašūs duomenys buvo gauti ir 2007 metais, kai reklamos draudimą palaikė 47 proc. respondentų.

Dirbate iš tiesų labai svarbioje srityje, tačiau ar kartais nesijaučiate, jog tarsi Don Kichotas kovojate su vėjo malūnais, nes labai sunku nuosekliai kontroliuoti sritį, kurioje sukasi tokie didžiuliai pinigai?

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas žlugdo žmogų ir ardo visuomenę. Dirbti tokį darbą, kurį atlieka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, būtina. Džiaugiuosi, jog jau yra sukaupta daug gerosios patirties, nemažai kas nuveikta. Departamente dirba įvairių sričių specialistai, gerai išmanantys savo darbą ir profesionaliai dirbantys vienoje komandoje. Kas padeda nenuleisti rankų? Tai, kad matome, jog viena ar kita priemonė duoda vaisų. Pavyzdžiui, duomenys apie mažėjantį rūkančių žmonių skaičių po to, kai buvo sugriežtintos kontrolės priemonės šioje srityje, tikrai įkvepia. Tai rodo, kad galimybių, kaip keisti situaciją, yra. Labai svarbu ugdyti žmones, keisti visuomenės požiūrį į kvaišalų vartojimą. Visa tai yra ilgas kelias, tačiau mums būtina kantriai ir nuosekliai juo eiti.

Kalbino Andrius Navickas