Šv. Petro bazilikoje buvo paminėtos popiežiaus Pijaus XII mirties metinės, praneša Vatikano radijas. Šventąsias Mišias už 1958 metais mirusį pontifiką sekmadienį šv. Petro bazilikos požemiuose, kuriuose yra Pijaus XII kapas, aukojo bazilikos klebonas kardinolas Angelo Comastri, homilijoje iškėlęs kai kuriuos popiežiaus, kuriam teko patirti II Pasaulinio karo sunkumus, gyvenimo aspektus.

Dievo atmetimas neišvengiamai veda prie gyvenimo ištuštinimo ir jo prasmės sužalojimo, žmogaus egzistencijai tampant banalia, atvira kiekvienai apgaulei ir vergovei. Nuodėmės slėpinys, puikybės slėpinys padaro žmogų aklu, išprotėjusiu ir nelaimingu. Praėjusiame amžiuje vyko ypač tragiškos skyrybos tarp Dievo ir žmonijos, neregėtų II Pasaulinio karo skerdynių ir pragariškų, žmonijos gėdai, lagerių bei gulagų pasekmė. Pijus XII, Dievo žmogus, visa tai suprato ir pasitiko savo laikmečio išprotėjimą su tiesos terapija ir drąsia meilės veikla, - kalbėjo kardinolas Comastri.

Jis citavo pirmosios Pijaus XII enciklikos „Summi pontificatus“, paskelbtos 1939 metų spalio 20-ąją, eilutes, aiškiai rodančias, jog pontifikas gerai suprato apie atslenkantį tamsybių laiką. Popiežius rašė apie draskomą Bažnyčios širdį dėl daugybės savo vaikų žūčių ir kentėjimų, apie tai, jog tautų susipriešinimas yra išprovokuotas antikrikščioniškų klaidų ir judėjimų. Pijus XII įvardijo dvi didžiausias laikmečio klaidas – rasizmą ir valstybės kultą.

Yra žinoma, kad nacistinis režimas gerai suprato, kam buvo adresuoti šie žodžiai.

Daug kas priekaištauja, kad Pijus XII ir Bažnyčia nepadarė to, ką galėjo dėl žydų. Tačiau Comastri citavo garsiausią to laiko žydą, Albertą Einšteiną, kuris 1940 metų gruodį „Times Magazine“ komentavo:

„Kai įvyko (Hitlerio) revoliucija Vokietijoje, būdamas laisvės mylėtoju su pasitikėjimu žvelgiau į universitetus, žinodamas kad šie visada gyrėsi savo atsidavimu tiesai. Tačiau universitetai buvo užtildyti. Tada pradėjau žiūrėti į dienraščių didžiuosius redaktorius, kurie degančiuose vedamuosiuose straipsniuose skelbė savo meilę tiesai. Bet ir jie, kaip universitetai, buvo užtildyti, uždusinti vos per kelias savaites. Tik Bažnyčia pilnai pasipriešino Hitlerio tiesą paneigti siekiančiai kampanijai. Niekad neturėjau kokio nors didesnio susidomėjimo Bažnyčios atžvilgiu, tačiau dabar jai jaučiu didelę meilę ir susižavėjimą, nes tik Bažnyčia turėjo drąsos ir atkaklumo ginti intelektualinę laisvę ir moralinę laisvę. Turiu pripažinti, kad tai, ką seniau niekinau, dabar besąlygiškai giriu.“

Einšteino aptariamuoju laikotarpiu Bažnyčiai kaip tik vadovavo Pijus XII, pažymėjo kardinolas Comastri, primindamas dar kelis liudijimus apie šviesią ir drąsią šio pontifiko meilę žydams tokiu sunkiu laiku.

Tarp jų pirmuoju Izraelio prezidentu vėliau tapusio Chaim Weizmann 1943 metais pasakytus žodžius, jog „Šventasis Sostas kur tik gali teikia galingą pagalbą, švelninančią liūdną mano persekiojamų bendratikių dalią“.