Nuotrauka iš liuteronai.lt archyvo

Restauruotoje Rukų evangelikų liuteronų bažnyčioje nuo šiol melsis ir Romos katalikų parapijos tikintieji. Ekumeninė bendrystė Rukuose nėra naujas dalykas. Paradoksalu, bet sovietmetyje šioje liuteronų bažnyčioje Religijų Reikalų Taryba leido melstis Romos katalikų parapijai, kai tuo tarpu ši bažnyčios kontrolės įstaiga atsisakė įregistruoti liuteronų parapiją. Šaliai atgavus nepriklausomybę bažnyčia buvo grąžinta jos teisėtiems savininkams - atsikūrusiai liuteronų parapijai. Maldos namuose toliau kartu meldėsi abiejų konfesijų tikintieji, kol daugiau nei prieš dešimtmetį bažnyčią nuniokojo gaisras. Po trumpos pertraukos liuteronų parapija vėl parodė meilę Kristuje ir atvėrė duris Romos katalikų parapijai. Rajono savivaldybė savo ruožtu padėjo atrestauruoti bažnyčios vidų.

Liuteronų vyskupas M.Sabutis susirinkusiesiems priminė šio krašto žmonių likimą, su kuriuo glaudžiai siejasi ir bažnyčios likimas. Po II pasaulinio karo senieji šio krašto žmonės patyrė persekiojimą ne mažesnį nei žydų tautybės žmonės per karą, kurių Klaipėdos karšte buvo sunaikinta net 90 procentų. Pokariu kraštą ištikusi demografinė katastrofa prilygo gyventojų netekčiai, kuri kraštą ištiko po maro epidemijų.

Šiandien liuteronų parapija yra per maža, kad galėtų išlaikyti bažnyčią. Po karo krašte įsikūrę žmonės dauguma yra katalikai. Tad tai, kad Rukų bažnyčia tapo bendri šių konfesijų žmonių maldos namai yra visiems priimtinas variantas.

Vyskupas M.Sabutis sakė, kad per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų taip pat įvyko didelių pokyčių. Jaunimas išvažiuoja iš mažesnių gyvenviečių į didmiesčius arba išvis išvyksta iš Lietuvos. Tokiose gyvenvietėse kaip Rukai apskritai gyventojų skaičius mažėja. Jis sakė, kad galbūt po 20 metų šioje bažnyčioje pamaldos bus laikomos net keliomis kalbomis, - taip sparčiai keičiasi pasaulis.

Vyskupas sakė, kai ateis laikas ir mes regėsime Viešpaties veidą, nesvarbu, ar tu būsi liuteronas, ar katalikas, svarbu, kad būtum gyvenęs kriščioniškai.

“Linkiu palaimos visiems besimeldžiantiems šiuose namuose”, – abiejų konfesijų tikintiesiems linkėjo Lietuvos liuteronų vyskupas M.Sabutis.

Mūrinė, istorizmo stiliaus Rukų bažnyčia pastatyta 1885-1886 metais. Pastatas – taisyklingos keturkapio formos, su 30 metrų aukščio bokštu rytinėje pusėje.

1945 metais ji buvo atiduota katalikams, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę grąžinta liuteronams. 1997 metų sausio mėnesį bažnyčią nusiaubė gaisras. Buvę Rukų gyventojai, šiuo metu gyvenantys Vokietijoje, savo aukomis padėjo atstatyti gaisro metu nukentėjusią bažnyčią ir uždengė stogą.

Bažnyčios remontas pabaigtas už Europos Sąjungos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtas lėšas. 160 tūkstančių litų Europa skyrė bažnyčios atnaujinimui tenkinant vietos gyventojų poreikį turėti maldos namus.

Atnaujintos bažnyčios ir altoriaus pašventinimo ceremoniją atliko bei šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas J.Boruta. “Su džiaugsmu įeikime į Viešpaties namus”, – pradėjo ceremoniją vyskupas J.Boruta. Savo žodyje susirinkusiems vyskupas šio krašto žmonėms linkėjo santarvės ir gyventi krikščioniškai.

Kristina TOLEIKIENĖ,  "Šilokarčema"