Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė dėl universitetų optimizavimo siūlo Vilniuje ir Kaune palikti po vieną universitetą.

Darbo grupės siūlymu Vilniaus universitetai galėtų būti sujungti iki 2015 metų pabaigos, Kaune – iki 2017 metų pabaigos. Šios datos, anot projektą pristačiusios švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, siejamos su naujai prasidėsiančiu Struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiu.

Vilniuje siūloma reformą pradėti iki 2012 metų pabaigos Vilniaus pedagoginį universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto (VU), o vėliau iki 2015 metų pabaigos sujungti VU ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) valstybinių aukštųjų mokyklų konsolidavimo procese nedalyvautų, jam siūloma ieškoti privataus investuotojo. Ekspertų išvadas pristačiusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sakė, kad ir šiuo metu MRU didesnę lėšų dalį sudaro įmokos už studijas, tad universitetui siūlė „svarstyti dar didesnės universiteto finansinės nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų perspektyvas“.

Kaune reforma vyktų Lietuvos kultūros akademiją prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU), VU Kauno Humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos filialą prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Taip pat Aleksandro Stulginskio universitetas būtų prijungtas prie Kauno tehnologijos universiteto (KTU). Pirmąjį reformos etapą siūloma baigti iki 2012 metų pabaigos.

Toliau iki 2014 metų pabaigos būtų sujungti LSMU ir VDU, o reforma būtų baigta iki 2017 metų pabaigos sujungiant VDU ir KTU.

Dėl menų aukštųjų mokyklų ekspertai vienos nuomonės nepateikė. Jų teigimu, yra kelios alternatyvos – Vilniaus dailės akademiją bei Muzikos ir teatro akademiją palikti veikti atskirai arba jas sujungti į bendrą menų akademiją, arba vėliau prijungti prie konsoliduoto Vilniaus universiteto. Šį klausimą ekspertai siūlo svarstyti atskirai nuo visos aukštųjų mokyklų reformos. Klaipėdos ir Šiaulių universitetų galimybių ekspertų grupė iš viso nesvarstė, tad jų likimas taip pat turėtų būti sprendžiamas vėliau.

Norint išlipti iš „akademinės duobės“, jungtis reikia

N. Putinaitė minėjo, kad Lietuva yra maža šalis, ir susiskaldymas jai kenkia. Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje universitetų labai sparčiai padaugėjo, tačiau visi jie veikia atskirai. Galvojant apie Lietuvos mokslo ir studijų ateitį, unversitetų gebėjimą konkuruoti regione, vertinant artėjančią demografinę krizę, kai studentų, planuojama, sumažės 40 proc., universitetams reikia jungtis.

„Vieniems universitetams trūksta materialinių išteklių, o kituose – perteklius, dar kituose trūksta bendrabučių ar laboratorijų, tad mokslinių tyrimų ir studijų materialinės bazės sujungimas, sustiprintų visus universitetus“, – sakė N. Putinaitė.

Ekspertų teigimu, palaipsniui jungiant universitetus būtų atsisakoma studijų programų ir fakultetų dubliavimo. Be to, vienoje vietoje būtų sutelktas ir mokslo potencialas.

Ekspertų grupės narys Molekulinių darinių fizikos laboratorijos Funkcinių nanomedžiagų skyriaus vadovas dr. Ramūnas Valiokas, darbo grupėje atstovavęs mokslinių tyrimų segmentui, kėlė klausimą, kas Lietuvoje laikoma universitetu: ar jis yra mokyklos tąsa, ar jame ateinama mokytis ir dalintis savo žiniomis, ar kuriamas naujas žinojimas, kuriuo galima pasinaudoti? R. Valiokas tvirtino, jog visi aspektai yra svarbūs, reikalingi, tačiau turėdamas tarptautinės patirties jis gali tvirtinti, jog Lietuvoje nuvertinamas mokslinių tyrimų potencialas.

„Jei universitetą suprasime kaip žinių kūrimo ir dalijimosi vietą, tai Vilnius ir Kaunas yra itin nestipriose pozicijose. Jei nebus permainų, galimybės išsikapstyti iš „akademinės duobės“ ribotos,“, - sakė R. Valionis. Jo duomenimis, vertinant mokslinių darbų citavimo skaičių, Lietuva smarkiai atsilieka nuo kaimyninių šalių.

Vertindami esamą situaciją ekspertai atkreipė dėmesį, kad tame pačiame mieste esančių universitetų programos - panašios, studijų ir mokslo tyrimų potencialas išskaidytas, o mažieji universitetai yra per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

Viceministrės tvirtininimu, sutelkus jėgas ir išteklius ties keliais pagrindiniais Lietuvos mokslo ir studijų centrais, būtų sukurti tarptautinėje erdvėje gebantys konkuruoti universitetai.

Ekspertai taip pat teigia, kad Lietuvoje nėra nė vieno universiteto, apimančio visą žinių universalumą ir turinčio tarptautiškumo potencialą, tačiau dalį požymių atitinka VU, KTU, VDU, VGTU.

Ekspertų išvados žymi diskusijos pradžią

Darbo grupę dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo premjeras Andrius Kubilius sudarė prieš pusmetį. Į ją be Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų buvo įtraukti nepriklausomi teisininkai, verslo konsultantai, vadybininkai, akademinės visuomenės atstovai ir kiti.

Trečiadienį specialios darbo grupės parengti siūlymai, kaip reikėtų pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą, pristatyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK).

Darbo grupė savo darbą baigė, tačiau darbas dar tik prasideda. Pirmiausia universitetų jungimo pasiūlymai bus aptarti Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje spalio 21 d., o vėliau bus surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje jį aptarti galės visi suinteresuotieji.

„Turėjome mintį, kad tai būtų ne valdininkų, ne politikų siūlytos išvados, o iš nešališkų ekspertų sukurta grupės išvados. Į grupę nebuvo įtraukta akademinių bendruomenių atstovų, tačiau dabar  universitetų bendruomenės jau galės diskutuoti, ieškosime sprendimų“, - tvirtino švietimo ir mokslo viceministras Gintaras Steponavičius.

BNS, Bernardinai.lt