Seimas ketvirtadienį priėmė Seimo statuto pataisas, kurios suteiks daugiau teisių vertinant Europos Sąjungos (ES) rengiamus ar priimamus įstatymo galią turinčius teisės aktus.

92 Seimo narių balsais už, penkiais prieš ir penkiems parlamentarams susilaikius priimtos pataisos numato Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ginčijant priimtų teisės aktų pagrįstumą ir proporcingumo patikros procedūras.

Pataisos parengtos atsižvelgiant į 2009 metų gruodžio 1 dieną įsigaliojusią Lisabonos sutartį, kuria ES valstybių narių parlamentams įtvirtinama atsakomybė atlikti įstatymo galią turinčių teisės aktų projektų galimo neatitikimo subsidiarumo principui parlamentinę kontrolę ir galimybė kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl priimto įstatymo galią turinčio teisės akto galimo neatitikimo subsidiarumo principui.

Jomis nustatoma Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą tvarka dėl ieškinio, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principą pažeidžiančio Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio akto teisėtumas, pateikimo. Šio Seimo kreipimosi iniciatyvos teisę turės ne mažesnė kaip penktadalio Seimo narių grupė, komitetai ir frakcijos.

Priimtais pakeitimais taip pat patikslinta pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitų Europos Sąjungos dokumentų, tiesiogiai gautų iš Europos Sąjungos institucijų, svarstymo tvarka. Pagal pataisas pasiūlymus, dėl kurių Seimas per šešis mėnesius gali pareikšti nepritarimą pagal Europos Sąjungos sutartyje ar Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytą tvarką, nagrinės Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas pagal savo kompetenciją.

Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto teikimu Seimas dėl tokio pasiūlymo galės priimti rezoliuciją, apie kurią turės būti nedelsiant praneša Europos Vadovų Tarybai arba Europos Sąjungos Tarybai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams.