Spalio 27 dieną tikinčiųjų žvilgsniai nukryps į Asyžių, kur popiežius Benediktas XVI kartu su Pranciškoniškosios šeimos ir kitų pasaulio religijų atstovais susirinks melstis už taiką ir ieškoti būdų ją užtikrinti. Šiemet sukanka 25 metai nuo pirmojo tokio susitikimo, kurį 1986 metais inicijavo palaimintasis popiežius Jonas Paulius II. Ta proga Pranciškoniškosios šeimos generaliniai ministrai kreipiasi į savo narius, ragindami kartu švęsti šį reikšmingą įvykį.

Visiems geros valios broliams ir seserims. Tegul Viešpats suteikia jums ramybę!

Su dideliu malonumu rašome jums 25 metų istorinės sukakties proga, kai 1986 metais Asyžiuje pirmą kartą buvo surengta maldos ir pasninko už taiką diena. Šiam ypatingam įvykiui rengiamės jau daugiau nei metus. Tai yra nuostabios šventės, vykusios prieš ketvirtį amžiaus, prisiminimas. Tačiau dar svarbiau tai, jog turime galimybę atnaujinti savo pranciškoniškojo pašaukimo ugnį, kuris kviečia mus eiti Jėzaus Kristaus pėdomis pagal šventųjų Pranciškaus ir Klaros pavyzdį.

Gilesnioji šventės prasmė

Šventės, vykusios prieš 25 metus, atidarymo kalboje palaimintasis popiežius Jonas Paulius II sakė: „Pasirinkau šį Asyžiaus miestelį kaip vietą mūsų maldos už taiką dienai dėl švento vyro, didžiai gerbiamo čia – šventojo Pranciškaus – žinomo ir mylimo daugelio žmonių visame pasaulyje, kaip taikos, susitaikinimo ir brolystės simbolio.“

Per savo vidudienio maldą 2011 m. sausio 1-ąją dieną, Benediktas XVI paskelbė: „Kitą spalį aš kaip piligrimas vyksiu į šventojo Pranciškaus miestą, kviesdamas visų denominacijų krikščionis brolius, pasaulio religinių tradicijų atstovus bei visus geros valios vyrus ir moteris prisidėti prie šios piligrimystės. Jos tikslas bus paminėti šį istorinį įvykį, kurio troško mano pirmtakas ir iškilmingai atnaujinti kiekvienos religijos tikinčiųjų įsipareigojimą gyventi jų pačių tikėjimu tarnaujant taikai.“

Šių metų iškilmės, vyksiančios Asyžiuje spalio 27 dieną, tema yra „Tiesos ir taikos piligrimai“. Šventųjų Pranciškaus ir Klaros pėdomis, mes visi esame pašaukti kaip piligrimai žengti taikos taku, melstis ir pasninkauti dėl taikos pasaulyje, vystyti dialogą vieni su kitais dedant pastangas atrasti kūrybingų būdų kurti taiką mūsų laikais.

Pirmoji šventė 1986 metais užkariavo pasaulio vaizduotę, nes surinko tokią gausybę religijų lyderių iš skirtingų tradicijų, pasiryžusių kurti dialogo atmosferą, melstis ir ieškoti taikos. Dalyviai buvo pakviesti atvykti į vietą, kur šv. Pranciškus praleido didžiąją savo gyvenimo dalį meilės bendrystėje su Dievu. Kaip šv. Pranciškus, jie buvo pakviesti karštai melstis už taiką, įsilieti į tylos, pasninko ir piligrimystės dvasią, tas praktikas, kurios lydi nuoširdžią maldą. Būtent malda įgalino Pranciškų stovėti tiesoje prieš Dievą. Jį lydėjo vidinis išsigryninimas, gilus supratimas ir pagarba kitiems.

Asyžiaus dvasia primena mums, kad lygiai kaip Pranciškaus ir Klaros laikais, malda yra esminis veiksnys taikos paieškose. Tačiau kaip ir šiuos du Asyžiaus šventuosius, malda turi mus lydėti į pasišventimą konkrečiam ir efektyviam taikos skleidimui.

Šv. Pranciškaus ir Klaros sekėjų atsakas

1987 metų Pranciškoniškosios šeimos konferencijos laiškas pirmųjų „Asyžiaus dvasios“ metinių proga klausė: „Kaip šiandien mes, Pranciškaus sūnūs ir dukterys, galime būti autentiški taikos liudytojai savo gyvenamojoje aplinkoje?“ Kad atsakytume, pirmiausia privalome pašalinti visas kliūtis taikai ir harmonijai iš mūsų bendruomeninio gyvenimo. Jeigu mes nestojame bendruomenėje esančių problemų akivaizdon, mes nebūsime pajėgus stoti ir prieš visuomenei iškylančias problemas. Mes turime rasti konkrečių būdų skatinti geresnį bendravimą ir veiksmingų konfliktų sprendimo būdų puoselėti pasiryžimą dalytis likimu su vargšais ir beginkliais.

Antra, kaip Pranciškus ir Klara mes privalome stoti į kovą su šiuolaikinėmis problemomis ir atrasti, kaip Dievas kviečia mus kurti taiką šiandieniame pasaulyje. Šventasis Pranciškus ne paprasčiausiai meldėsi už taiką, bet aktyviai veikė, talkindamas įveikiant konfliktus ir suvedant žmones. Gubijo vilko istorija, Pranciškaus susitikimas su sultonu, vyskupo ir Asyžiaus mero bei Arezo ir Perudžos gyventojų sutaikinimas – visi šie įvykiai liudija didžiulį Pranciškaus troškimą puoselėti taiką, kurią jis jautė kaip jam Dievo patikėtą užduotį. Mes turime matyti neatidėliotiną poreikį atkreipti dėmesį į mūsų laikų problemas.

Mes atpažįstame, kad per pastaruosius 25 metus pasaulis smarkiai pasikeitė. Vyro ir moters padėtis dabar yra dar dramatiškesnė nei 1986 m. Turime vėl atidžiai perskaityti laiko ženklus. Iškilo naujos aplinkybės, grasinančios žmonijos vienybei, gerovei ir išlikimui. Jos metą iššūkį Bažnyčios ir Pranciškoniškosios šeimos gebėjimui būti veiksmingais vienybės ženklais. Populiarūs laisvės judėjimai plinta daugybėje šalių ir keičia politinį klimatą. Gamtos kataklizmai atnešė netvarką, kentėjimą ir klausimus apie ateities mokslo ir ekonomikos vystymąsi. Klimato kaita žlugdo daugelio žmonių pragyvenimo šaltinius ir yra pirmasis sparčiai augančios aplinkos krizės padarinys. Svarbesnieji judėjimai, kertantys tradicines geografines sienas, duoda pradžią konfliktams ir grasina visuomenių stabilumui. Iš viso to kyla būtinumo ieškoti naujų tarpkultūrinio dialogo kelių ir stiprinti jau esamus supratimas. Tuo būdu turime skatinti taiką ir ramybę, susitaikymą, kūrinijos globą ir integruotą žmogiškąjį vystymąsi.

Kvietimas švęsti Asyžiuje ir visame pasaulyje

Šiame kontekste kviečiame visą Pranciškoniškąją šeimą drauge minėti šią reikšmingą sukaktį. Renginys Asyžiuje neabejotinai bus įkvepiantis ir perkeičiantis. Tačiau ne kiekvienas gali atvykti į Asyžių. Mes žinome, kad per pastarųjų 25 metų laikotarpį daugelis rengė vietines „Asyžiaus dvasios“ iškilmes. Kviečiame jus tęsti šią praktiką. Taip pat raginame aplankyti interneto tinklalapį (http://spiritodiassisi.wordpress.com). Ten skirtingomis kalbomis rasite pagal laiško Romiečiams 6 skyrių paruoštą specialią medžiagą. Ji siūlo keletą fonų ir maldų minėjimo susirinkimui. Kūrybingai naudokitės ja savo šalyse, kongregacijose, vietinėse brolijose, parapijose ir mokyklose – visose vietose, kuriose veikiate kaip pranciškoniškosios šeimos nariai.

Mes turime skatinti taiką visuose visuomenės lygmenyse ir pranciškonų buvimas įvairiose aplinkose suteikia puikią galimybę šiam darbui. Pranciškaus dvasioje mes raginame pasaulio lyderius siekti taikaus dialogo, atsisakant smurtinių veiksmų. „Franciscans International“, mūsų atstovai Jungtinių Tautų organizacijoje, rodo pavyzdį, kaip mes, būdami šeima, galime daryti įtaką pasauliui. Tęskime konkrečių kelių nešti teisingumą, taiką ir kūrinijos globą paiešką.

Broliai ir seserys, tegul šis 25 metų „Asyžiaus dvasios“ sukakties šventimas būna galimybė atnaujinti mūsų įsipareigojimą gyventi Jėzaus Kristaus parodytą evangelinį gyvenimą. Kaip Pranciškus ir Klara būkime deginami meilės Jėzui, visai žmonijai ir mūsų sesutei Žemei.

Pasirašo šešių pranciškonų ordinų Generaliniai ministrai:

Fr. José Rodríguez Carballo,OFM

Fr. James Puglisi, SA

Fr. Mauro Jöhri, OFMCap

Fr. Michael Higgins, TOR

Fr. Marco Tasca, OFMConv

Encarnación Del Pozo, OFS

Vertė Monika Midverytė

Pranciškonas ir žydų trūbadūras kartu dirba nešdami pasauliui taiką.

„Per ilgai religijos skatino karus ir mirtį, kurstė žmones prieš žmones, tikinčiuosius – prieš kitus tikinčiuosius. Bažnyčias ir šventyklas vienas prieš kitas. Ir visa tai – Dievo vardu. Atėjo laikas prisiminti Dievo meilę, kuri nėra sąlygiška.“