Gruodžio 15 dieną įsigalios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Šis įstatymas – tai perversmas Lietuvos teisėkūroje. Pagal jį smurtautojas bus operatyviai pašalinamas iš aplinkos, kurioje vyko smurtas, o nukentėjusį asmenį gins valstybė. Kitaip tariant, bus panaikinta seniai visų kritikuota privataus kaltinimo tvarka. Siūlome tekstą, parengtą pagal Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Vidos Ramanauskienės pranešimą, skaitytą 2010 spalio 10 vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinimo iššūkiai“ Seime.

Bandant atsakyti į klausimą, ar bus pažabotas smurtas artimoje aplinkoje, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ką reiškia žodis „pažaboti“. Lietuvių kalbos žodyne nurodomos dvi šio žodžio reikšmės: Pirmoji reikšmė – įdėti arkliui žąslus į nasrus; antroji, nurodoma kaip perkeltinė, – sutramdyti, suvaldyti.

Norint suvaldyti arklį, nepakanka tik įdėti žąslus į nasrus. Tai žinoma visiems, kas turėjo reikalų su arkliais. Norint arklį suvaldyti, jį reikia pažinti, pajausti, suprasti. Taip pat reikia žinoti, kas tai yra žąslai, mokėti juos tinkamai panaudoti. Kitaip tariant, norint suvaldyti smurtą šeimoje, reikia jį suprasti ir turėti priemonių jį valdyti.

Ieškodami atsakymo į klausimą, ar bus pažabotas smurtas artimoje aplinkoje, reikėtų susitarti apie ką kalbame: ar apie smurto artimojoje aplinkoje kaip reiškinio suvaldymą, ar apie konkretaus smurtautojo konkrečioje smurto situacijoje suvaldymą?

Esu įsitikinusi, vien tik įstatymu, šiuo ar kitu, suvaldyti smurtą kaip reiškinį yra neįmanoma, nes smurtas yra sąlygotas labai įvairių – fiziologinių, psichologinių, istorinių, kultūrinių, ekonominių, socialinių, pedagoginių, edukacinių ir kitų – priežasčių. Ir jei valstybė siekia realiai mažinti smurto artimoje aplinkoje mastus, ji turi atsižvelgti į visas išvardytas priežastis ir veikti visose srityse.

Įsigaliojus įstatymui, gavus duomenų apie smurtu artimoje aplinkoje padarytą nusikalstamą veiką, bus pradedamas baudžiamasis procesas, nepriklausomai nuo to, ar bus gautas nukentėjusio asmens skundas.

Nuo šių metų gruodžio 15 dienos įsigaliosiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas gali būti vertinamas kaip vienas žingsnis siekiant suvaldyti smurto reiškinį. Kodėl? Nes tai įrankis, kuriuo pasinaudojus galima sutramdyti konkretų smurto atvejį, t. y. galima operatyviai pašalinti smurtautoją iš aplinkos, kurioje vyko smurtas, ir bet kokiu atveju ginti nukentėjusįjį valstybės vardu.

Įsigaliojus šiam įstatymui, auka po patirto smurto turėtų jaustis šiek tiek tvirčiau ir saugiau. Saugiau – nes smurtautojas pašalinamas iš smurto vietos, tvirčiau – nes aukos teisinis gynimas bet kokiu atveju yra pavedamas valstybės institucijoms. Įsigaliojus įstatymui, gavus duomenų apie smurtu artimoje aplinkoje padarytą nusikalstamą veiką, bus pradedamas baudžiamasis procesas, nepriklausomai nuo to, ar bus gautas nukentėjusio asmens skundas.

Iki šiol nusikalstamų veikų dėl smurto artimoje aplinkoje ikiteisminis tyrimas nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusio asmens skundas, buvo pradedamas tik gavus duomenų, kad smurtu artimoje aplinkoje įvykdytas nužudymas, sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata*. Taip pat ikiteisminis tyrimas pradedamas, jeigu buvo gaunamas nukentėjusio asmens skundas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba dėl žmogaus terorizavimo**.

Tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradedamas ir atliekamas, jeigu smurtu artimoje aplinkoje asmeniui buvo nežymiai sutrikdoma sveikata ar sukeliamas fizinis skausmas*** arba panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems buvo reikalaujama elgtis pagal kaltininko valią****, jei nebuvo nustatoma, kad šios nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų.

Šiais išvardytais atvejais nukentėjęs asmuo, norėdamas, kad smurtautojas būtų nubaustas valstybės vardu, turėdavo pats, t. y. privataus kaltinimo tvarka, kreiptis į teismą bei pats pateikti padarytos nusikalstamos veikos įrodymus. Dėl šių nusikalstamų veikų baudžiamąjį procesą prokuroras galėdavo pradėti tik tada, jei būdavo duomenų, kuriais remiantis galima buvo konstatuoti, kad nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar nusikalstama veika padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.

Taigi kiekvieną kartą prokuroras privalėjo įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl sutuoktinio suduoto smūgio žmonai nebūtų pradėtas baudžiamasis procesas, o norint pradėti procesą reikėdavo nurodyti galinčius atsirasti padarinius valstybei.

Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, prokurorui nebereikės kiekvieną kartą spręsti, ar šios nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, ir įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.

Taigi bandant atsakyti į klausimą: ,,Ar bus pažabotas smurtas artimoje aplinkoje“, galima konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, parodė rimtą valstybės požiūrį į privačioje erdvėje vykdomą smurtą kaip reiškinį ir kartu įgaliojo teisėsaugos institucijas operatyviau ir veiksmingiau reaguoti į konkretų smurtą. O tai, manyčiau, turėtų duoti teigiamų rezultatų.

*(BK 129, 135, 138 str.)

** (BK 145 str.)

***(BK 140 str.1 d.)

****(BK 148 str.)