2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

V. Podolskaitė: teatras vaikams – tarsi psichoterapijos seansai

2011-10-18
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas  Šeima ir sveikata » Vaikams  LUX/jauniems » Neformatas 
Violeta Podolskaitė

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Festivalis vaikams ir jaunimui „Asitežas“ šiemet – jubiliejinis. Jau 10 metų jis su spektakliais keliauja po Lietuvą.

Šįkart festivalis vyksta Panevėžyje. Per jį vaikams bus suvaidinta 17 spektaklių.

Tarptautinė teatrų vaikams ir jaunimui organizacija „Asitežas“ įkurta 1965-aisiais ir vienija daugiau nei 80 pasaulio šalių profesionalius teatro vaikams ir jaunimui kūrėjus.

Jau dešimtmetį šios organizacijos narė yra ir Lietuva, vienijanti 21 Lietuvos profesionalių teatrų trupę.

Lietuvos „Asitežo“ prezidentė Violeta Podolskaitė sako visus tuos metus siekianti, kad teatras vaikams būtų ne tik laisvalaikio praleidimo vieta, bet ir vykdytų šviečiamąją misiją.

„Tai yra kaip psichoterapijos seansai, nes padeda vaikui, jaunam žiūrovui, susivokti mūsų erdvėj ir suprasti, kad jis yra tikrai ne vienišas. Tos problemos, kurias jis turi savo širdelėje, teatro kalba yra pasakytos, ir jis gali aiškiai indentifikuotis ir pasidaryti išvadas“, – sako V. Podolskaitė.

Festivalio „Asitežas“ organizatoriai pasirinko kamerinę aplinką –Panevėžio teatro Mažąją sceną, kad bendrauti su žiūrovais būtų lengviau, betarpiškiau.

„Asitežas“ rengia ne tik festivalius, bet ir visus metus su spektakliais važinėja pas vaikus į atokiausius miestelius ir kaimelius, kur vaidina spektaklius nemokamai.

„Šiuo atveju reikia, kad ir pedagogai tartų žodį, nes vis tiek sunku orientuotis. Tiek visko daug, tiek visko pilna. Man atrodo, kad būtent tie aptarimai, tas pasibuvimas, įspūdžių pasidalijimas, pagilinimas yra žavingas. Ir tas yra būtina, ypatingai su vaikais“, – įsitikinęs režisierius Albertas Vidžiūnas.

V. Podolskaitė pabrėžia, kad Lietuvai derėtų imti pavyzdį iš kaimynių Švedijos ar Danijos, kuriose į šviečiamąsias programas ir teatrą vaikams žiūrima labai rimtai, jis remiamas vyriausybės.

„Turėtų įsijungti ir Švietimo ministerija, ir Sveikatos ministerija, jos neturi gyventi kaip atskiri dvarai. Jei sakome, kad mūsų prioritetas – jaunimas, tai meno kalba – galinga. Mes turime pasiekti šitą vaiką ir padėti jam užaugti“, – teigia V. Podolskaitė.

Festivalis truks iki spalio 19-osios.

Algirdas Igorius, Skirmantas Pabedinskas, Margarita Alper
LTV „Panorama“

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Rimvydas Stankevičius „Ryšys su vadaviete“

Naujame rinkinyje žmogiškųjų įtampų būsenas, burtažodžio galių imperatyvus lydi poetiniai pranešimai iš vadavietės, o ryšys su vadaviete – tai ryšys su Dievu.