2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Vilniuje atidaryta V. Simučio tapybos paroda

2011-10-18
Rubrikose: Kultūra » Dailė  Kultūra » Informacija 
teptukai

Zenekos nuotrauka

Vilniaus galerijoje „Akademija“ – dailininko Valdo Simučio darbai. Profesionalaus grafiko tapybą kolegos į Vilnių atvežė iš Plungės, kur menininkas gyvena.

Pasak menotyrininkų, V. Simučio darbai itin išsiskiria savitu stiliumi, artimi liaudies menui, praneša LTV „Panorama“.

Valdo Simučio darbai – tarsi Plungės rajono metraštis: miestelio bažnyčia, Babrungas, Beržoro apylinkės. Paveiksluose kasdienis žemaičių gyvenimas paverčiamas jaukiu, savitu pasauliu.

Kuklų menininką parodos kuratorius sako iš naujo atradęs Plungėje, per Mykolo Oginskio festivalį.

„Kažkokiam pastate, dabar nepamenu kokiame, pamatėm jo eksponuotus darbus. Pasirodo, kad jis buvo kaip ir visiškai užmirštas žmogus, mes žinojom jį kaip grafiką, o ta nuostabi tapyba buvo pas jį“, – sako parodos kuratorius prof. Petras Repšys.

Pasak menotyrininkų, toks tikras, nesumeluotas primityvizmas – itin retas tarp profesionalių menininkų. V. Simučio stilius – sodrus, įdomus ir intriguojantis, darbai skiriasi nuo tautodailininkų kūrybos.

„Man visada įdomu, kaip žmogus, 6 metus mokęsis akademinio piešimo, piešęs gipsinius apolonus ir veneras, sugeba sugrįžti į tai, koks jis iš tikrųjų buvo“, – teigia menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė.

Šiemet „Akademijos“ galerija švenčia savo dvidešimtmetį. Valdas Simutis galerijos erdvėse yra kelis kartus eksponavęs grafiką ir tik šiek tiek tapybos.

„Visą laiką tapydavau po truputį. Taip nebuvo, kad vien grafiką daryčiau. Tai grafika, tai tapyba – kaitaliojasi. Dirbu dar Oginskio meno mokykloj. Dėstau grafiką“, – sako V. Simutis.

Personalinėje V. Simučio tapybos parodoje kaip atskira tema pristatomas karžygių pasaulis. Paveiksluose vyrauja juodai baltas grafiko piešinys, o kitos spalvos papildo kompoziciją.

Nekalbus menininkas save pristato kaip tradicinį dailininką, tačiau parodos kuratoriai teigia, kad V. Simutis yra išskirtinis dailininkas, ir jo paroda – įdomi galimybė pažinti užsisklendusį menininką ir jo pasaulį.

Monika Petrulienė
LTV „Panorama“

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Johno Dos Passos romanas „Manhatano stotis“

„Manhatano stotis“ lyginama su James’o Joyce’o Ulisu. Nobelio premijos laureatas, rašytojas Sinclairis Lewisas šį romaną pavadino „pirmos svarbos kūriniu... Naujos rašymo mokyklos aušra“.