Nuo 2011 spalio 25 d. iki lapkričio 24 d. Savicko paveikslų galerijoje (Vilniaus g. 14, Vilnius) pristatoma Augustino Savicko naujausių tapybos darbų paroda.

Parodos atidarymas spalio 25 d. (antradienį) 18 val.

Apie savo parodą autorius rašo:

1999 metais, kai Šiuolaikinio meno centre veikė tapybos paroda, dedikuota mano 80 – mečiui, rašiau: Mano paveikslai – apie kaimo idiliją, apie vakaro ir ankstyvojo ryto poeziją. Apie močiutės meilę vaikaičiams. Apie jaunųjų žmonių meilę vienas kitam. Apie mergaitę ir gėles. Tai giesmė spalvomis saulei ir žmonėms.

Tematika nepasikeitė, gal formatas kiek sumažėjo.

Jeigu dailininkas kas kelerius metus keičia savo meninį braižą, pasirodo vis kitokiu „pavidalu“, vadinasi, jis nesugeba susikoncentruoti, galvoja tik apie išraiškos priemones, o ne apie pamėgtą temą, idėją, kurią norėtų įprasminti ir plėtoti. Man regis, jeigu nori surasti savo kelią, turi juo tikėti. Turi dirbti.

Esu parašęs daugybę straipsnių, nemažai knygų; analizuoju savo ir kitų kūrybą. Man atrodo, kad žiūrėdamas į kitų paveikslus, juos nagrinėdamas, matydamas jų teigiamus ir neigiamus bruožus, neretai pamatai savo paties klaidas ir kartais sugebi jas ištaisyti. Apskritai bendravimas su žymiais meistrais teikia didelį estetinį pasitenkinimą.

Picasso norėjo prisiliesti prie Velasquezo. Vienas genijus panoro suprasti kitą genijų. Picasso pasirinko savo tėvynainio Velasquezo „Meninas“. Picasso nesigaili elegantiško teptuko skrydžio efekto. Lėtą valsą, Mocarto melodiją, paverčia padūkusiu fokstrotu.

Bet gryna duona visad skaniausia. Aš mėgstu gryną tapybos duoną.

Moteris ir mėnulis, 2008-2011.

Sode tarp balkšvų gėlių, 2009-2011.