2014 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis
MENŲ TERAPIJOS CENTRAS SKELBIA REGISTRACIJĄ, KVIEČIAME Į ATVIRŲ DURŲ DIENĄ RUGSĖJO 9 D. 17.00-20.00 VAL Dėmesio! Žurnalo "Kelionė su Bernardinai.lt" trečiasis šių metų numeris pasirodys Rugsėjo 10-15 dienomis. Laukiame

Eleonora Dagienė. Frankfurto knygų mugė: naujienos akademinio leidėjo akimis

2011-10-20
Rubrikose: Gamta ir sveikata » Mokslas ir technologijos 
Frankfurto knygų mugė 2011

EPA nuotrauka

Frankfurto knygų mugė yra svarbi viso pasaulio leidėjams ir skaitytojams. Ji yra viena svarbiausių ir pačiam miestui. Iš visų Frankfurto parodų centro organizuojamų parodų knygų mugę lankytojų skaičiumi ir viešbučių kainomis mugės metu aplenkia tik automobilių paroda. Tai patvirtino Frankfurte gyvenantys vienos pasaulinės kompanijos atstovai, su kuriais teko bendrauti. 

Šių metų knygų mugės garbės svečias – Islandija – buvo pristatyta visiškai užtamsintame paviljone, kurio erdvės suformuotos iš didžiulių permatomų kabančių ekranų. Juose buvo rodomi įvairaus amžiaus Islandijos žmonės, skaitantys knygas įsitaisę patogiuose foteliuose, už kurių stovi pilnos lentynos knygų. Šie žmonės tiesiog sėdi ir skaito, varto puslapius, žvalgosi, o kartkartėmis pradeda skaityti balsiai, tada mugės lankytojai gali perskaityti apačioje ekrano atsirandantį sakinį. Vienoje iš paviljono erdvių suformuota jauki namų svetainė su šviestuvais, knygų lentynomis, staliukais, foteliais, kuriuose jaukiai įsitaisius galima paskanauti čia pat nusipirktos kavos su pyragaičiu ir paskaityti čia pat esančių knygų ir laikraščių. Šiek tiek atokiau, iš permatomų ekranų suformuotame kube, buvo rodomi Islandijos gamtovaizdžiai: ežerai, vandenynas, kalnai, geizeriai ir ugnimi spjaudantis ugnikalnis. Lankytojai galėjo pasirinkti – ar įėjus į vidų atsidurti  visų vaizdų sūkuryje, ar likti išorėje ir stebėti vaizdą iš šalies. Už kino teatro pastatytoje scenoje kas valandą vyko knygų pristatymai, pritraukiantys nemažai mugės lankytojų. 

Nebuvusiems Frankfurto knygų mugėje reikėtų pasakyti, kad jos negalima lyginti su Vilniaus knygų muge, nes tai visiškai skirtingos parodos. Didžiausias skirtumas – Frankfurto ar Londono knygų mugių metu negali nusipirkti knygų, nes jos yra vertingi eksponatai, bet jeigu sulauksite paskutinės mugės dienos – gerų knygų galite gauti ir už dyką. Prieš keletą metų vienas Lietuvos leidėjas rodė labai vertingų knygų, kurias nemokamai gavo paskutinę mugės dieną kaip apdovanojimą už kantrybę. Dar vienas skirtumas – į šią parodą iš viso pasaulio visi, susijusieji su leidyba, susirenka intensyviai dirbti: sužinoti karščiausių naujienų, įtvirtinti senus kontaktus ir rasti naujų. Autoriai, leidėjai, žiniasklaida, autorių agentai, menininkai, spaustuvininkai, skaitmeninių technologijų ir daugybės kitų su leidyba susijusių profesijų atstovai bei paslaugų teikėjai dalyvauja seminaruose, skaito savo ir klauso kitų pranešimus, susitinka, diskutuoja ir t. t. Būtent ta susirinkusiųjų gausa ir patvirtina Frankfurto knygų mugės, kaip vienos didžiausių ir svarbiausių pasaulyje knygų parodos, statusą. Būtina paminėti, kad Frankfurto mugėje pristatomos visų žanrų knygos – nuo grožinių iki specializuotų ir labai siaurai specializuotų.

Akademinė leidyba mugėje

Dvi pirmas mugės dienas akademinėse salėse tvyrojo darbinė aplinka, prie didesnių leidyklų administratoriaus dažnai stovėjo eilutė interesantų, laukiančių, kol bus palydėti iki staliuko į sutartą susitikimą su kompanijos atstovu. Patirtis rodo, kad jeigu mugėje nori susitikti su leidyklos ar duomenų bazės atstovu, dėl susitikimo turi tartis prieš kelis mėnesius. Svarbūs ir įtakingi firmų atstovai į mugę dažniausia atvyksta tik vienai ar dviem pirmoms mugės dienoms, todėl nesusitarus iš anksto galimybių susitikti ir padiskutuoti lieka nedaug. Kartais pirmąją mugės dieną dar galima susitarti dėl susitikimo penktadienį (tai trečioji mugės diena), kai akademinėse salėse būna jau daug ramiau ir laisviau, bet tai išimtiniai atvejai.

Frankfurto knygų mugėje dalyvauja tiek daug susijusiųjų su akademine leidyba, kad jie nebetelpa didžiulėje 4.2 salėje ir užima didžiulę dalį tarptautinio 8-ojo paviljono. Abiejuose galima rasti ir įtakingiausių, ir nedidelių akademinių leidyklų bei duomenų bazių stendus. Leidyklos šiose dviejose erdvėse dažnai jungiasi į bendrus stendus (nuotraukose matomi Škotijos leidėjai, Independent Publishers Guild (UK), Europos Sąjungos universitetų leidyklos (daugiausia Vokietijos), Amerikos leidyklos (daugiausia JAV)).

Dėl įtempto darbo grafiko negalėjau apeiti visų salių ir pamatyti visų ekspozicijų, tad čia skaitytojui nepristatomos grožinės ar populiariosios literatūros naujienos, bet pačias įdomiausias ir svarbiausias naujienas, skirtas akademinei bendruomenei, išklausiau.

Mokslas

Akademinėje salėje šiemet buvo pristatoma nemokslinė knyga apie didįjį mokslą – fiziką. Didžiausios šalies televizijos net ir Frankfurto knygų mugėje nedažnai filmuoja reportažus iš akademinės salės, tačiau šiemet jų dėmesio sulaukė įspūdingas CERN stendas, kuriame pirmą mugės dieną kelias pirmas valandas televizijos ir fotografai stovėjo eilėje, kad galėtų nufotografuoti knygą ir padaryti reportažą apie CERN. Įspūdingas stendas buvo skirtas ne tiek įspūdingai knygai, kurioje dvidešimties metų CERN raida įamžinta žymaus technologijų fotografo Peterio Ginterio nuotraukose, kiek pačiai šios organizacijos veiklai. Neįmanoma keliais žodžiais nupasakoti ar perduoti įspūdžių iš stendo, kuriame dideliuose ekranuose iš CERN būstinės Ženevoje tiesiogiai transliuojami realiuoju laiku vykstantys procesai: pasaulinis kompiuterių tinklas, dalelių sprogimai ir daugybė kitų procesų, susijusių su didžiuoju hadronų priešinių srautų greitintuvu (Large Hadron Collider – LHC). Stende buvęs žmogus lankytojams maloniai pasakojo apie tai, kokius procesus jie stebi  ekranuose ir stende.  Iš jo sužinojau, kad, be knygos pristatymo, šio stendo tikslas – supažindinti plačiąją visuomenę su dvidešimties metų CERN veikla ir LHC (the Large Hadron Collider). Kad kalbėjau su fiziku Werneriu Riegleriu, dirbančiu CERN, sužinojau tik iš ARD televizijos reportažo, leidyklos, išleidusios knygą, pranešimą spaudai.

Be susitikimų, Frankfurto knygų mugė svarbi savo renginiais. Mokami renginiai, seminarai ir konferencijos prasideda jau dieną prieš mugę ir vyksta uždarose salėse, todėl eiliniam lankytojui šie renginiai nematomi ir jis apie tai gali net nenutuokti. Tačiau kiekvienoje salėje yra atviros erdvės (Hot spot), kuriose skelbiamos naujienos, pristatomos naujos technologijos ir firmų paslaugos.

Viena iš daugiausia klausytojų į savo pranešimus surenkanti duomenų bazė Thomson Reuters 2010 metų knygų mugėje paskelbė, kad vykdo knygų atranką į naujai kuriamą knygų duomenų bazę. Šiemet prieš kelias savaites iki mugės ji buvo paleista ir anonsuojama pirmą mugės dieną. Thomson Reuters stende buvo galima susipažinti su knygų baze iš arčiau – paieškos laukelyje surinkusi ‘Lithuania’ ir nustačiusi ‘Address’ gavau daugiau kaip šimto įrašų rezultatą. Lietuvos mokslininkų darbai jau atrinkti ir indeksuojami šioje visame pasaulyje žinomoje duomenų bazėje. Šios bazės citavimai sujungti su kitomis Web of Science bazėse esančiomis publikacijomis. Tikiuosi, kad netrukus ir Lietuvoje turėsime galimybę išbandyti šią bazę.

Technologijos

Frankfurte jau nieko nenustebinsi elektroninėmis knygomis, apie kurias diskutuojama tik darbo tvarka bei pristatomos naujos ir naujausios su tuo susijusios paslaugos. Planšetinius kompiuterius (iPAd) gali pamatyti beveik visų lankytojų ir dalyvių rankose – jie skaito, tikrina susitikimų tvarkaraščius ir el. paštą, rodo senas ir ką tik padarytas nuotraukas, naudoja juos gausybei kitų praktiškų ir nepraktiškų dalykų. Tačiau šiemet pastebėjau vis daugiau naudojamą QR kodą, esantį visur: ant skrajučių, plakatų, stendų, reklaminių padėkliukų ir net ant sausainių.

Pabaigoje norėtųsi pasakyti, kad Frankfurto knygų mugėje šventišką ir betarpišką  nuotaiką sukuria ir akademinės bendruomenės nariams gerai žinomų leidyklų ar duomenų bazių (Thomson Reuters, Science, Ebsco, Proquest, JAMA, IEEE, Gale, IOP ir kt.) stenduose nemokamai dalijami firminiai tušinukai ar kitos smulkmenos Grįžus į namus logotipai ant šių smulkmenų nuolat primena, kad esi pasaulinės mokslinės komunikacijos dalis. Jau susikūrė ir tam tikros firminės atributikos tradicijos bei tendencijos. Pvz., pernai, be tušinukų ir maišelių, buvo nemažai mėtinių pastilių dėžutėse bei ženkliukų, o šiemet juos dalijo tik vienas kitas leidėjas. Šių metų išmonė – lagaminams skirtos pakabinamosios etiketės su šmaikščiais paveikslėliais ir užrašais: The Science pakabutyje – mažojo Einšteino šaržas, o Ebsco užsirašė „FYI... the good stuff is in my other bag!“. Springer, kaip visada, lyderiavo dosniai dalydamas popierinius maišelius, ant kurių buvo parašyta „The Book will never die“, taip įprasmindama savo naują elektroninių knygų kolekciją, kuriai buvo skirta ir speciali kortų kaladė. Stende lankytojai galėjo pasivaišinti firminiais saldainiais, pasirinkti ar vienkartinių nosinaičių  ar automobilio langų gremžtukų, ant kurių parašyta „Springer welcomes Iceland. Frankfurt Book Fair  2011“ ir nupiešti snaigė bei ugnikalnis, sužlugdęs 2010 metų Londono knygų mugę.

Kaip smagu būtų šias tradicijas perkelti į Vilnių.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

mokiniai

Ddabar pats laikas pasvarstyti, kokius klausimus ar net baimes gali kelti artėjanti rugsėjo pirmoji. Tekstas iš Bernardinai.lt archyvų.

kelio ženklai

Pirmąjį studijų semestrą nebūtina žinoti viską. Bet suprasti, kaip funkcionuoja universiteto sistema, – privalumas. Štai dešimt taisyklių, galinčių palengvinti perprasti studijų kasdienybę.

visos rugpjūčio knygos vaikams

Nauji mokslo metai jau visai čia pat. Kiek knygų per vasarą perskaitė jūsų vaikai? – šį klausimą, turbūt, išgirsite iš lietuvių kalbos mokytojos, klasės auklėtojos ar bibliotekininkės. Gal ir gerai – tai priverčia vis ir vis galvoti apie knygas, rinktis, ieškoti man, mano vaikui tinkančios, įtraukiančios, sujudinančios knygos...

kaimas

Tik čia ir pamatai, kaip gera vaikui basomis ryte išlėkti į lauką patikrinti, koks oras arba nulėkti pas kaimynę, paklausti, kaip ji gyvena. Čia bendraujama su kaimynais, kalbamasi apie rūpesčius, dirbami bendri darbai, padedama vieni kitiems, patariama...

laikas

Kodėl prieš atostogas padidėja darbo efektyvumas? Kaip teisingai susidaryti dienos planą ir kuo čia gali pagelbėti pasąmonė? Efektyvumo mokymų vadovas Rodžeris Saipas tvirtina, jo įtvirtinti metodai padeda pasiekti puikių rezultatų.

PARTNERIAI

BEF

Judėjimas „Už gamtą“

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“

Lututė

Bird pix

Žurnalas „Miškai“

VGTU žurnalas „Sapere Aude“

EkoDiena

Ekoidejos.lt

Quo Vadis LT- Kelionių ir renginių organizatorius

NUORODOS