Europos šalių lyderiai pradėjo rinktis į penktadienį prasidėsiantį svarbų viršūnių susitikimą, kuriame bus ieškoma jau beveik dvejus metus besitęsiančios euro zonos skolų krizės "tvaraus" sprendimo ir galimybių išvengti Europos Sąjungos (ES) subyrėjimo.

Pagrindinės ES galybės Vokietija ir Prancūzija nesutaria viena su kita, žengdamos į derybų maratoną Briuselyje, kuris kulminaciją pasieks sekmadienio vakarą, didėjant pasaulio spaudimui užkirsti kelią, pasak JAV prezidento Baracko Obamos "bauginančiai" recesijai, kuri gali prasidėti, jeigu europiečiams nepavyks susitarti.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble užsiminė, kad Berlynas pasiūlys tik "apsaugą nuo netikrumo finansų rinkose", bet Paryžius nori daug daugiau, o Prancūzijos premjeras Francois Fillonas perspėjo, kad "jeigu mums nepasiseks sekmadienį, Europai gresia labai dideli pavojai".

Graikijoje trečiadienį prasidėjęs naujas dviejų parų visuotinis streikas, protestuojant prieš parlamento balsavimą dėl ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) palaikomų tolesnių diržų veržimo priemonių, taip pat protestai Amerikoje dėl Volstrito politikos, dar labiau didina įtampą, 17 euro zonos šalių mėginant išspręsti savo problemas.

Rinkas krečiant konvulsijoms, lieka vis mažiau laiko iki Europos lyderių susitikimo su JAV, Japonijos ir kitais Didžiojo dvidešimtuko (G-20) vadovais, kuris vyks lapkričio 3-4 dienomis ir jau buvo savaitę atidėtas.

Trumpai tariant, ES privalo:

-- nuspręsti, kokia dalis didžiulės Graikijos skolos gali būti nurašyta, išlaikant trapią pusiausvyrą tarp realias rinkos vertes atspindinčių skolų nurašymų ir numanomo valstybės bankroto;

-- užkamšyti dėl šio žingsnio atsirasiančias spragas bankų balansuose. TVF nuomone, ši priemonė gali kainuoti 200 mlrd. eurų, o reitingų agentūros persėja, jog dėl to gali būti sumažintas Prancūzijos kreditingumo reitingas;

-- sukurti saugiklius, kurie neleistų pasikartoti dabartinei krizei, pradedant nuo dabar veikiančios euro zonos finansinės "ugniasienės" sustiprinimo, siekiant įtikinti abejojančius investuotojus, kad Italija ir Ispanija nepasiners į panašią beviltiškų skolų spiralę;

-- taip pat mėginti susitarti dėl tolesnės ekonomikos politikos centrinės kontrolės 17 labai skirtingų euro zonos šalių.

Sekmadienį Briuselyje vyksiančiame susitikime, kuriame bus sprendžiama, ar Bendrijai "skęsti, ar išplaukti", susirinks finansų ir užsienio reikalų ministrai, premjerai ir nuolatiniai ES pareigūnai.

Visi jie, netgi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, yra spaudžiami kitų galingųjų šalių lyderių nukreipti rinkos vilkų dėmesį kur nors kitur.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio šalis buvo įspėta dėl galimo reitingų sumažinimo, pripažino, kad Europos "likimas" bus nuspręstas artimiausiomis dienomis.

Vokietija, turinti didžiausią ir geriausiai tvarkomą ekonomiką Bendrijoje, baiminasi galinti prarasti sunkiai išsikovotą nepriekaištingą finansinę reputaciją, jeigu per daug aukosis gelbėdama savo partneres ir atsisakys dalies savo suverenumo.

ES ekonomikos sprendimų priėmimo mechanizmas jau juda šia kryptimi, tačiau šio proceso priešininkai perspėja, kad logiškas jo padarinys - nacionalinių vyriausybių galių susilpnėjimas visose srityse.

Ribos, kiek savo ekonomikos kontrolės Vokietija gali leisti perduoti centrinėms ES struktūroms, "bus nustatytos žmonių", Briuselyje veikiančio Europos politikos centro vadovas Hansas Martensas sakė naujienų agentūrai AFP.

Jis teigė norįs tikėti, kad bet kokiu atveju Europos politinis elitas padarys, "ką reikia padaryti", siekiant išsaugoti Bendriją, užtikrinusią taiką Senajame žemyne po Antrojo pasaulinio karo.

Tačiau netgi jis pripažįsta, kad dešimtmečius stiprintai integracijai gresia pavojus.

Visuomenėje stiprėjantis populistų palaikymas "galiausiai gali išgąsdinti politikus, o tai reikštų ne viena euro bendradarbiavimo, bet ir ES pabaigą", sako H.Martensas.

Šiuo metu politinė atmosfera panaši į sustiprėjusį spaudimą siekti konkrečių rezultatų, kuris buvo jaučiamas per praeitų metų gegužę vykusį ES viršūnių susitikimą, vykusį praėjus kelioms dienoms po to, kai Europa susitarė skirti Graikijai pirmąjį finansinio gelbėjimo paketą.

Tuo metu buvo pasiūlyta suteikti į sunkią finansinę padėtį patekusioms šalims trilijono JAV dolerių garantijas Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pavidalu.

Tikėtasi, kad ši priemonė galės būti naudojama spręsti visiems kritiniams atvejams, tačiau sprendimas sustiprinti EFSF iki 440 mlrd. eurų buvo galutinai patvirtintas tik praeitą ketvirtadienį, po antrojo parlamento balsavimo Slovakijoje.

Tuo tarpu pareigūnai jau pradėjo sudėtingus pasiruošimus sustiprinti šį fondą iki 3 trln. dolerių.

Toks rezervas gali būti reikalingas apsaugoti Italijai ir Ispanijai, taip pat finansuoti antrąją paskolą Graikijai, dėl kurios preliminariai sutarta liepą, tačiau dabar šie planai kol kas įšaldyti ES sprendžiant, kokia dalis Atėnų skolų privačiam sektoriui gali būti nurašyta.

Siekiant subalansuoti padėtį, lyderiai privalo rasti būdų, kaip įlieti daugiau pinigų bankams, kad jie galėtų atlaikyti patiriamus nuostolius ir rinkų spaudimą.

ES taip pat iškėlė naujų uždavinių dėl Bendrijos politikos harmonizavimo įvairiose srityse, pradedant valstybių biudžetais, baigiant mokesčių politika ir biurokratinių procedūrų apimtimis. Sankcijos nesilaikantiems šių susitarimų tikriausiai įsigalios iki Kalėdų.

Tačiau Briuselio diktatas, nors ir pagrįstas gerais ketinimais, vis tiek kursto pasipriešinimą, pripažįsta H.Martensas.

Airijos ir Portugalijos vyriausybės pralaimėjo rinkimus, kai buvo priverstos imtis sudėtingų reformų mainais į finansinę pagalbą.

Suomijos politinė sankloda smarkiai pakrypo į dešinę, kaip ir Nyderlanduose bei Austrijoje, tuo tarpu Vokietijos aukščiausioji teisinė instancija nurodė griežčiau kontroliuoti bet kokį būsimą Berlyno dalyvavimą finansinio gelbėjimo programose.

Be to, smarkiai nusmuko A.Merkel populiarumas tarp Vokietijos rinkėjų.

Jeigu šie procesai paspartės, Europoje gali tapti dominuojama "kraštutinių pažiūrų partijų ar grupuočių", pastebėjo H.Martensas.

"Jeigu taip nutiks, aš tikriausiai persikelsiu į Naująją Zelandiją", - pridūrė jis.