Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje nuo spalio 26 d. veiks paroda „Spalvos ir šokio paviliota“, skirta paminėti pirmosios Lietuvos baletmeisterės, šokio pedagogės ir teatro dailininkės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės 120-ąsias gimimo metines. Lankytojai kviečiami susipažinti su asmenybe, padariusia didelę įtaką Lietuvos šokio kultūros ir scenografijos formavimui.

O. Dubeneckienė-Kalpokienė. 1930. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo nuotrauka

1891 m. gegužes 30 d. Sankt Peterburge gimusi menininkė tapybos mokėsi privačiose dailininkų Levo Dmitrijevo-Kavkazskio, Boriso Anisfeldo, Franco Rubo dirbtuvėse, šokio meną studijavo garsios rusų primabalerinos Olgos Preobraženskajos, baletmeisterio Boriso Romanovo, šokėjų Ivano ir Aleksandro Čekryginų studijose, vaidino Vsevolodo Mejerholdo ir Nikolajaus Jevreinovo spektakliuose.

1919 m. su vyru architektu Vladimiru Dubeneckiu atvyko į Kauną, kur aktyviai įsijungė į laikinosios sostinės kultūrinį gyvenimą. Olga Dubeneckienė šoko Kaune rengtuose koncertuose, dainininkų, rašytojų, aktorių vakaruose, dalyvavo „Vilkolakio“ teatro vaidinimuose, su operos soliste Adele Galauniene surengė Plastikos ir estetikos šokių kursus.

Olga Dubeneckienė buvo viena pirmųjų Valstybės teatro choreografių – ji sukūrė šokius beveik visoms 1921–1924 metais statytoms operoms.

Scenovaizdžio eskizas N. Rimskij-Korsakov „Šecherezada“. 1937. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo nuotrauka

1921 m. įsteigė pirmąją lietuvių baleto studiją, išugdė tokius talentingus baleto šokėjus kaip Bronius Kelbauskas, Jadvyga Jovaišaitė, Marija Juozapaitytė ir kt. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio Valstybės teatre ji dirbo kostiumų dailininke, vėliau – scenografe.

Olga Dubeneckienė-Kalpokienė XX a. I pusės kultūriniame gyvenime dalyvavo ne tik kaip aktyvi ir įvairiapusė kūrėja – ji buvo ir antrojo savo vyro dailininko Petro Kalpoko įkvėpėja, pozavo ne vienam jo paveikslui kaip amazonė, bakchantė ar tiesiog graži, stipri moteris, kūrė intelektualios, savarankiškos, visavertės kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvės įvaizdį.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos literatūros ir meno archyvo rinkinių. Tai scenografijos eskizai, piešiniai, portretai, fotografijos, kostiumai.

Arlekino kostiumo eskizas Molière. „Tariamasis ligonis“. 1928. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo nuotrauka

Piešinys. XX a. I pusė. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo nuotrauka