Pastarosiomis savaitėmis dienraštyje „Lietuvos žinios“ pasirodė serija tendencingų straipsnių apie Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie AM ir apskritai apie Lietuvos nacionalinių, regioninių parkų bei valstybinių rezervatų sistemą. Keista, o gal ir ne, kad daugelis straipsnių autorių turėjo ir turi asmeninių interesų, susijusių su saugomomis teritorijomis.

Nušalintas nuo pareigų buvęs Klaipėdos apygardos vyr. prokuroras S. Stulpinas dalyvavo teisminiuose procesuose prieš VSTT direktorę Rūtą Baškytę. Jo straipsnyje „Lietuvos žmonės – valdininkų melo įkaitai“, publikuotame „Lietuvos žiniose“ (Nr. 236), yra daug netiesos.

RŪTOS BAŠKYTĖS  atsakymas į S. Stulpino rašinį:

Be pykčio arba net ir tūkstantį kartų pakartota netiesa, tiesa netampa

Kaip galima tikėti straipsnio autoriumi, kai iškraipomi akivaizdūs faktai.  Štai S. Stulpinas teigia, kad esu Prezidento šeimos draugė (gal ir norėčiau ja tapti): „... R. Baškytė yra prezidento V. Adamkaus šeimos draugė. Dar būdama ministerijos specialiste, ji buvo išsiųsta stažuotis į JAV pas V. Adamkų, 5 mėnesius gyveno jo namuose“. Tiesos čia tik tiek, kad iš tiesų 1992 m. 5 savaites buvau stažuotėje Gamtos išteklių departamente, Viskonsino valstijoje. Gyvenau trijose skirtingose šeimose, bet V. Adamkaus nei prieš tai, nei tuomet nebuvau sutikusi. Nė karto apskritai nesu buvusi jo namuose nei JAV, nei Lietuvoje. Mes bendravome tik dalykiškai.

Nežinau, kokiais ten karjeros laiptais staigiai kilau, bet jau dešimt metų dirbu toje pačioje pozicijoje.

Nei aš, nei kiti Tarnybos darbuotojai niekuomet neslėpė ir neslepia Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano). Ne vieną kopiją esame nemokamai padarę ir darome įvairiems suinteresuotiems asmenims. Turime tai pagrindžiančius dokumentus. Net nesuprantu, kodėl turėtume slėpti. Tam nėra jokios motyvacijos.

Kuršių nerijos planavimo schemos (generalinio plano) neslėpė ir Neringos savivaldybė. Faktiškai visose jos išduotose sąlygose ne tik nurodyta vadovautis šiuo dokumentu, bet ir pridėtos reikalingos ištraukos iš jo (ir tekstinės, ir brėžinių dalys).

Niekuomet nebuvau nusišalinusi nuo savo tiesioginių pareigų vykdymo. Nelabai suprantu, ką tai reiškia. Niekuomet neignoravau generalinio plano nuostatų. Visuose raštuose primygtinai rašydavome nuostatą vadovautis minėto dokumento sprendiniais. Labai jau tendencingai gerb. prokuroras cituoja tarnybos 2002 m. lapkričio 27 d. raštą. Pirmiausia raštas rašytas ne „Dėl Botelio Preiloje techninio projekto“, kaip teigiama publikacijoje, o dėl Preilos uosto gilinimo. Ir šiame rašte privalomai nurodyta vadovautis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pacituota rašto ištrauka niekaip neprieštarauja generalinio plano nuostatoms. Pirmiausia jame nėra apskritai uždraustos statybos nagrinėjamoje teritorijoje. O teiginys vadovautis detaliojo plano (nenurodyta kokio) sprendiniais tėra įstatyminė nuostata. Visoms statyboms analogiškose situacijose turi būti parengti detalieji planai.

Tikrai nesuprantu, kaip direkcijos ir regiono departamento specialistai galėjo vadovautis šiuo konkrečiai situacijai skirtu raštu, nagrinėdami kitus atvejus, kitose vietose. Tuo labiau, kad daugybė derinimų buvo padaryti iki minėto rašto.

Visus Kuršių nerijos nacionaliniame parke nustatytus pažeidimus perdavėme prokuratūrai, nes mums buvo pasakyta (taip teigė ir Seimo nariai, ir įvairių institucijų teisininkai), kad neturime teisės nuspręsti, kurie pažeidimai rimti, kurie ne. O gerb. S. Stulpinas, būdamas vyriausiuoju Klaipėdos miesto apylinkės prokuroru, ir galėjo, ir turėjo priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. ar reikia jį ginti ar ne.

Pavarčius 2006-2007 m. spaudą nesunku buvo aptikti paties prokuroro teiginius dėl būtinybės griauti botelio pastatus.

Kol kas nėra jokių faktų apie saugomose teritorijose plaunamus ES pinigus. Tad labai jau drąsiai prokuroras teigia: „... valdininkai, statantys Anykščių šilelyje geležinius monstrus ir kitaip plaunantys Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos pinigus“. Pirmiausia geležinis monstras nėra statomas.

Beje, pati niekuomet S. Stulpino niekuo nekaltinau ir nekaltinu. Kai per spaudos konferenciją buvau paklausta, ar prokuroras S. Stulpinas neprašė manęs padidinti užstatymo procento statyboms jo šeimai priklausančiuose sklypuose Pajūrio regioninio parko buferinės apsaugos zonoje, pasakiau, kad prašė. Priešingu atveju tikrai būčiau melavusi.

Tvarka ir pasitikėjimas valstybe bus tik tuomet, kai visi Lietuvos piliečiai prieš įstatymus bus lygūs.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM informacija