Visą sekmadienį Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitikę Briuselyje dar kartą mėgino susitarti dėl būdų, kaip įveikti Sąjungą kamuojančią skolų krizę ir „nuskausminti“ antrąją recesijos bangą.

Graikija, Italija, Ispanija – šių šalių pavadinimai susitikime buvo minimi didžiausią riziką patiriančių šalių sąraše. Vokietija, Prancūzija – į šias šalis krypo viltingi nors ir klausiantys žvilgsniai tų, kuriems reikia pagalbos, t.y. visų ES lyderių, nes, nepaisant garsiai skambančių pavienių valstybių pavadinimų, su ekonominėmis ir finansinėmis problemomis susidoroti mėgina visa Europa.

Analitikai, įdėmiai sekę sekmadienio susitikimą, vis dėlto nevengė paklausti – ar tikrai dar vienas, jau beveik eiliniu tampantis viršūnių susitikimas ką nors pakeis. Juo labiau kad trečiadienį planuojamas dar vienas susitikimas, kuriame jau turėtų būti formuluojamas konkrečių veiksmų planas ir tariamasi dėl jo įgyvendinimo techninių detalių.

Tačiau viską taikliai ir glaustai regis apibendrino laikinai Belgijos ministro pirmininko pareigas einantis Yves’as Leterme`as sakydamas, jog „svarbu, kad iki rinkų atidarymo rytoj (pirmadienį – L.V.) būtų pasiekta pakankama pažanga dėl pasitikėjimo euru išsaugojimo“.

Būten tai, ko gero, dabar yra didžiausias Europos galvos skausmas. Ir nors viršūnių susitikime buvo numatyta apsvarstyti ir daugiau svarbių ne tik ekonomikos, bet ir užsienio politikos klausimų, visus, regis, domino tik prasiskolinusios Europos reikalai. Būtent todėl šeštadienį ES ekonomikos ir finansų ministrai daugiau nei dešimt valandų svarstė bankų rekapitalizacijos problemą. Šalys susitarė atlikti maždaug 108 mlrd. eurų rekapitalizaciją, kad būtų galima išspręsti svarbiausias nuostolių dėl pagalbos Graikijai problemas. Tiesa, tai dar reikės aptarti su pačiais bankais, ypač skiriant dėmesio Portugalijai, Ispanijai ir Italijai, – šalims, kurių bankų pozicijos nėra tvirtos. Patys skolintojai turi pasirašyti šį „savanorišką susitarimą“, kuriuo sutiktų priimti nuostolius dėl mažiausiai 50 proc. jų turimų Graikijos obligacijų ir taip padėtų užkimšti 150 mlrd. eurų skylę.

Netilo kalbos ir apie būtinybę didinti ES Stabilizacijos fondą, nes suplanuotų 440 mlrd. eurų tikrai neužtektų, jei į rimtas problemas įklimptų kuri nors iš didžiųjų ES ekonomikų, tarkime, Ispanija ar Italija.

Pagrindinė šio fondo didinimo priežastis yra tokių valstybių Italija apsauga. Savo ruožtu Italijos premjeras Silvio Berlusconi yra spaudžiamas labiau stengtis mažinti milžinišką savo šalies skolą ir griežčiau taikyti taupymo politiką, nes kitaip gali nepavykti išvengti streikuojančios ir į finansinį chaosą nyrančios Graikijos, kuriai jau dusyk buvo suteikti finansinio gelbėjimo pakeitai, likimo.

Kad šis įspėjimas gana rimtas, rodo tas faktas, jog viršūnių susitikimo išvakarėse S. Berlusconi buvo iškviestas į derybas su A. Merkel, kuri nori, kad Italija smarkiai sumažintų savo 1,9 trln. eurų skolą, kuri prilygsta 120 proc. šalies BVP.

Graikijos premjeras George'as Papandreou savo ruožtu nuo pat susitikimo pradžios nuosekliai mėgino pabrėžti, jog krizė ir gelbėjimas, apie kuriuos nuolat kalbama, nėra vien Graikijos problema, o visos ES galvos skausmas, tad ir sprendimai negali būti atidėliojami.

Tačiau jei sprendimai ir negali būti atidėliojami, nėra iki galo aišku, kokie jie vis dėlto turėtų būti. Susitikimui pasibaigus ES lyderiai sakė, kad šalys turi rimčiau žiūrėti į būtinas taupymo priemones ir diržų veržimosi politiką bei stiprinti tuos bendros ekonomikos veiksnius, kurie galėtų paskatinti ekonomikos augimą. Tarp priemonių buvo minima palankesnių sąlygų smulkiajam versui sudarymas bei geriau integruota prekybos skaitmeninėmis technologijomis rinka.

Taip pat buvo sutarta, kad reikalui esant bus šiek tiek pakoreguota ir Lisabonos sutartis sudarant galimybę dar labiau sugriežtinti fiskalinę discipliną bei pagiliti bloko ekonominę integraciją. Kaip sakė ES prezidentas H. Van Rompuy, Sutarties keitimas negali būti tabu ir siekiant didesnės ekonominės kovenrgencijos tam tikri pakeitimai yra suprantami ir priimtini. Dėl to dar turės susitarti ne tik 17 euro zonos šalių, bet visos 27 ES šalys, o galutinis sprendimas paaiškės gruodžio mėnesį.

Tad susitikimas baigėsi be didesnių ir aiškesnių sprendimų. Pagrindiniai iš jų veikiausiai bus priimami trečiadienį vyksiančiame susitikime. O ar šis susitikimas buvo bent kiek prasmingas, ko gero, tiksliausiai bus galima atsakyti stebint pokyčius finansų rinkose.

Parengta pagal BBC News ir Euobserver informaciją