Sallent (Catalogna, Spagna), 1807 m. - Fontfroide (Francia), 1870 m.

Gimė giliai krikščioniškoje dešimties vaikų katalonų audėjų šeimoje. 1835 metais būdamas 28-erių įšventinamas kunigu. 1839-aisiais nuvyksta į Romą ir prašosi išsiunčiamas misionieriumi į bet kurį pasaulio kraštą. Negalėdamas įgyvendinti savo troškimo, įstoja į Jėzuitų ordiną, tačiau po poros mėnesių yra priverstas grįžti į gimtinę, nes rimtai suserga. Septynerius metus iš eilės pamokslauja daugybėje liaudies misijų visoje Katalonijoje ir Kanarų salose, įgydamas didžiulį pasisekimą, net ir kaip stebukladarys. Sugeba suburti žmones į draugijas ir grupes. 1849 metais įsteigia apaštalavimo Kongregaciją Marijos Nekaltosios Širdies Sūnūs. Trečiojo tūkstantmečio pradžioje jie dirba jau 65 šalyse visuose penkiuose žemynuose. 1936/39 metais, vykstant ispanų pilietiniam karui, 271 misionierius buvo nužudytas dėl tikėjimo. Tarp jų itin žymūs 51 Barbastro kankinys, kuriuos Jonas Paulius II 1992 paskelbė palaimintaisiais.

1849 metais paskirtas Kubos Santjago (tuo metu priklausė Ispanijos karalystei) vyskupu atvyksta į vyskupiją 1851 vasarį. Savo darbe imasi spręsti sudėtingas moralines, religines ir socialines problemas: gyvenimą nesusituokus, neturtą, vergovę, neraštingumą ir t.t., prie kurių dar prisidėjo epidemijos ir žemės drebėjimai.

Kiekvienoje parapijoje įkuria taupomąsias kasas – visišką naujovę Lotynų Amerikoje. Skatina švietimą, ieškodamas vienuolinių institutų pagalbos ir pats drauge su Marija Antonija Paris įsteigia Marijos Nekalto Prasidėjimo kongregaciją. Dėl atkaklaus žmogaus teisių ir Bažnyčios gynimo susiduria su daugelio politikų ir korumpuotų valdininkų priešiškumu. Jam grasinama ir net mėginama pasikėsinti. Vieno tokio pasikėsinimo metu sunkiai sužeidžiamas į veidą. 1857 metais karalienė atšaukia jį į Madridą, paskirdama savo nuodėmklausiu. Tuo metu jis ir toliau skelbia Evangeliją sostinėje ir visame pusiasalyje. Ištremtas į Prancūziją, atvyksta ten kartu su karaliene. Vėliau dalyvauja Romoje Vatikano I Susirinkime, kur karštai gina Romos popiežiaus neklystamumą.

Revoliucijos vis dar persekiojamas pasislepia Fontfroido vienuolyne netoli Narbonos, kur ir miršta 1870 metų spalio 24 d.