Lietuvos vyskupai: „Globodama santuoką valstybė išreiškia rūpestį dėl savo ateities“
Šiandien sukanka 19 metų, kai 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Per šį laikotarpį nepasikeitė nei žmogaus prigimtis, nei tokios prigimtinės vertybės kaip šeima ir santuoka. Todėl su liūdna nuostaba išklausėme neseniai pareikštą Konstitucinio Teismo nuomonę, pasak kurios santuoka „konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Tenka tik apgailestauti, kad pamatinis šeimos ir santuokos ryšys, nekėlęs dvejonių Konstitucijos teksto kūrėjams ir ją anuomet įtvirtinusiems šalies žmonėms, šiandien tapo ginčų ir įrodinėjimų dalyku.
Visuotinė žmonijos patirtis liudija, kad santuoka yra vienas iš svarbiausių bendruomeninių institutų, užtikrinantis socialinę darną ir tęstinumą. Būdama asmeniniu moraliniu įsipareigojimu santuoka sukuria prielaidas sutuoktinių, jų vaikų, artimųjų ir visos visuomenės gerovei. Apsispręsdami susituokti asmenys kuria pasitikėjimu ir atsakomybe grįstų santykių aplinką, kuri geriausiai atitinka kiekvieno vaiko prigimtinius poreikius augti įsipareigojusių bei mylinčių tėčio ir mamos šeimoje. Tokia pamatinius prigimtinius žmogaus poreikius atitinkanti šeima yra tikrasis visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė išreiškia rūpestį savo ateitimi, saugodama ir globodama asmenis, kurie sudarydami santuoką viešai paskelbia, jog drąsiai prisiima iš šeimos kylančias teisines bei moralines pareigas.
Konstituciniam Teismui dirbtinai atskyrus konstitucinę šeimos sampratą nuo konstitucinio santuokos, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, instituto, nebeliko teisinių barjerų užkardančių tos pačios lyties asmenų sąjungas prilyginti šeimai. Tai kelia pavojų, jog vaikų prigimtinė teisė turėti tėvą ir motiną nebebus deramai apsaugota, o šeimos kaip prigimtinės bendruomenės reikšmė taps vis labiau menkinama.
Su dideliu rūpesčiu stebime, kaip aukščiausia teisminė institucija, kuriai pavesta saugoti valstybės pamatus visų ją kuriančių žmonių labui, savo sprendimu išprovokavo didelį visuomenės supriešinimą. Savo malda palaikome tuos, kurie yra pagrįstai įskaudinti teismui lengva ranka nuvertinus jų daugelį metų tesėtus įsipareigojimus, taip pat jaunimą, puoselėjantį svajones apie šeimos pašaukimą ir iškilmingą priesaiką Dievo ir žmonių akivaizdoje.
Kviečiame Konstitucinį teismą paisyti prigimtinės teisės principų. Raginame Seimą padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad dirbtinė perskyra tarp šeimos ir santuokos būtų panaikinta.
LIETUVOS VYSKUPAI
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Keista, kad tokį raštą pasirašo vyskupai, kurie turėtų būti raštingi žmonės.
Kaltina KT, kai, tuo tarpu, aišku, kad patys konservatoriai turi įstatymu nustatyti kas nebus laikoma šeima, t.y. kartu gyvenantys vienos lyties asmenys, kad ir leidus jiems teisiškai įforminti bendro ūkio vedimo klausimus.
Kodyliui, gal dirbate KT, kad jauciates turis teise nustatyti vyskupu darbo kompetencija:"Tegul Lietuvos Vyskupai užsiima Kanonų teisės ar išpažinčių klausymo klausimais, o ne moko KT interpretuoti SEKULIARIOS valstybės Konstituciją." Kodyliui, ar jus manote, kad LIETUVOS TIKINTIEJI prieme ir savo parasais patvirtino kokia nors savo atskira Konstitucija? Ar jus manote, kad KT istatymu interpretacija, kuri pavirs ateityje istatymu niekaip neveiks tikinciuju? Neuzsimirskite, kad tsrs suiro pries 20 metu ir siandien tikintieji reiksti nuomone, interpretuoti konstitucija turi vienodas teises kaip ir jus.
Absoliuti teisybe:"„Globodama santuoką valstybė išreiškia rūpestį dėl savo ateities“ Deja, valstybe globojo seima tik zodziais, todel atsirado daugybe susimetusiu, vienisu ir panasiu dariniu. "vienisoms" motinoms turi mokesciu moketojai sumesti pinigu, kad turetu is ko auginti vaikus --tai premijos uz nesituokima. Dabar, KT uzdraude net ir zodziais valstybei remti santuokine seima. Taigi, uzprogramuota bus valstybes politikoje visiskai sugriauti seimos samprata --- t.y. savo ateiti. Ir niekas Lietuvoje net negali tokio uzprogramavimo( KT nuomone nekritikuotina!!!!!!) pajudinti, pakeisti, sustabdyti.
Mielas Augustinai, o aš lieku tvirtos nuomonės, kad apie gamtos dėsnius daugiau žino fizika, nei metafizika, tad žiniomis, o ne dūmais reikia tiesti kelius i Viešpatį.
Cit.: "Mielas Augustinai, bet ,tarkim, Šunų veisimo draugijos reakcija prieštarauja gamtai ir teisingai gyvūnų globai, ką ir atskleidžia Konstitucinis teismas."
Matai, Kodylai, aš nesutinku su tuo, kad KT atskleidžia tą Šunų veisimo draugijos neteisingą reakciją. Aš manau, kad Šunų veisimo draugijos reakcija yra teisinga ir gamtos, ir teisingos gyvūnų globos atžvilgiu, o KT, priimdamas tokį sprendimą (t.y., sprendimą, kad Šunų veisimo draugijos reakcija prieštarauja gamtai ir teisingai gyvūnų globai), pasielgė klaidingai, t.y. viršijo savo kompetenciją ir bandė savo nuosprendžiu pakeisti gamtos dėsnius. :)
Cit.: "Ar ne prasminga būtų tokią draugiją reformuoti arba... išvaikyti?"
Manau, kad nepalyginamai prasmingiau būtų pasiūlyti Konstitucijos pataisas, kad Konstitucija labiau atitiktų gamtos dėsnius. O išvaikyti ar reformuoti draugiją, kuri primena visuomenei, kad galioja gamtos dėsniai, tokiu atveju, koks yra mūsų aptariamas atvejis, yra paprasčiausiai netikslinga. :)
Mielas Augustinai, bet ,tarkim, Šunų veisimo draugijos reakcija prieštarauja gamtai ir teisingai gyvūnų globai, ką ir atskleidžia Konstitucinis teismas.
Ar ne prasminga būtų tokią draugiją reformuoti arba... išvaikyti?
Cit.: 'Mielas Augustinai, jeigu Šunų veisimo draugija paviešintų savo susirūpinimą KT sprendimais? Apie ką tu pagalvotum?
Aš pagalvočiau, kad problemos šunininkystėje, o ne jų kaip LR piliečių teisėse."
Jei LR KT, tarkim, priimtų sprendimą, kad gyvūnų globa prieštarauja LR Konstitucijai, tai manęs visiškai nestebintų nei tos pačios RKB neigiama reakcija į tokį KT sprendimą, nei Šunų (kačių, arklių ir t.t.) veisimo draugijų vadovų ir atstovų tokia pati (neigiama) reakcija. :) Jeigu į RKB žiūrime kaip į visuomenės grupę, kuri turi interesų gyvūnų apsaugos srityje (arba, mūsų aptariamu atveju, žmonių santuokos ir šeimos apsaugos srityje), tai būtų keista, jei tokia interesų visuomenėje turinti grupė (kokia yra RKB) niekaip nereaguotų į KT sprendimą, kad gyvūnų apsauga (arba, mūsų aptariamu atveju, žmonių santuokos ir šeimos apsauga) prieštarauja LR Konstitucijai.
P.S. Nemanau, kad ir tie piliečiai, kurie nepriklauso visokioms gyvūnų globos ir veisimo draugijoms, neturėtų teisės pasisakyti dėl tokio KT sprendimo dėl gyvūnų apsaugos neatitikimo LR Konstitucijai.
Mielas Augustinai, jeigu Šunų veisimo draugija paviešintų savo susirūpinimą KT sprendimais? Apie ką tu pagalvotum?
Aš pagalvočiau, kad problemos šunininkystėje, o ne jų kaip LR piliečių teisėse.
Kol santuoka pasiekė šiandieninę būklę, perėjo daug etapų. Daug amžių vyras buvo šeimos galva, o moteris vaidino antraeilį vaidmenį. Dabar sutuoktinių teisės yra sulygintos ir sutuoktiniai yra lygūs PARTNERIAI, kurie vienodai atsako už santuokos ryšio likimą ir sėkmę. Kokia šiandieninė situacija Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį - realiai MATOME. Ko gi reikia ieškoti, kuo remti taip svarbų gyvenime sprendimą sudaryti santuoką? Ar nereikėtų REALIAI vertinti komponentus, iš kurių susideda kasdieninis sutuoktinių gyvenimas ir traktuoti vyrą(moterį) kaip gyvenimo draugą(ę) įžiūrint juose vertybes, rodančias asmens kultūrą. Juk neužtenka ir tobuliausių įstatymų, jei žmonės sudaro santuoką ir kuria šeimą neapsvarstę, be atsakomybės jausmo. Dažniausiai sutuoktiniai kuria juk šeimas, duodančias gyvybę naujai būtybei, bet yra ir daug šeimų kurios vaikų neturi... Tai didžiulė ATSAKOMYBĖ - ir negalima keliais sakiniais aptarti. Dabar juk jaunimo vertybių hierarchija yra atvirkščia. Jie didelę reikšmę suteikia seksualiniams dalykams. O santuoka paremta seksualine patirtimi, dažnai gyvenimo bandymo neišlaiko. Gal jaunoji karta gėdijasi nudėvėtų žodžių...? Auklėjimas - tai pirmiausia PAVYZDYS. Mūsų pačių pavyzdys. Nelabai veikia pamokymai, kai jaunos, dažnai šališkos akys mato visai kitą tikrovę. Gali atsakyti už save, už savo veiksmus, vaikus, bet ne už savo PARTNERĮ(sutuoktinį). Baigsiu komentarą prancūzų filosofo mintimi:"Jei kenti dėl širdies - užimk mintį, jei kenti dėl minties - užimk rankas". :)
Broliai kapucinai
"Savo malda palaikome tuos, kurie yra pagrįstai įskaudinti teismui lengva ranka nuvertinus jų daugelį metų tesėtus įsipareigojimus" O dabar apie tokius žodžius: ar konstitucinis teismas kam nors uždraudė laikytis savo įsipareigojimų, paremtų savo tikėjimu? Atsakymas - NE Ar konstitucinis teismas gali vertinti (ir nuvertinti) religinius/moralinius įsitikinimus? - Irgi NE (kadangi tai yra pasaulietinė pasaulietinės valstybės institucija) Ar teismas sumenkino tokius religinius įsipareigojimus? - Irgi ne, kadangi, kaip minėjau, religinių pažiūrų ir su jomis susijusių įsipareigojimų, teismas nenagrinėja ir nekomentuoja.
Išvada: jei pagal religines normas gyvenantys asmenys mano, kad pasaulietinės institucijos turėtų primesti tas normas visiems asmenims, tesikrausto jie į teokratines valstybes, o tokius pareiškimus kvestionuojant KT priimtų sprendimų teisėtumą ar legitimumą, galima interpretuoti kaip nesantaikos kurstymą valstybėje (pasaulietinėje).