Parko retenybių sąrašas pasipildė dar viena rūšimi - aptikta žvirblinė pelėda. Jau eilę metų Lietuvoje stebimas savotiškas ir mįslingas šios pelėdos plitimo “protrūkis”. Dar visai neseniai laikyta itin reta, buvusi randama vos keleto girių ir miškų glūdumose, dabar ši paslaptinga sutemų paukštė įsikuria vis naujose vietose. Tad ir Krekenavos regioniniame parke žvirblinės pasirodymas - lauktas ir tikėtas.

Ankstyvo pavasario vakarais jos balsų parke būdavo ieškoma labiausiai tinkamuose miškų masyvuose. O šių metų rugsėjį ją pirmą sykį išgirdo čia viešėjęs ornitologas, filmų apie gamtą autorius Eugenijus Drobelis. Pusamžiame apypelkio miške laikėsi patelė ir mažiausiai vienas skraidantis jauniklis. Panašu, kad pelėda kažkur netoliese ir bus perėjusi - aplinkui nestinga jai reikalingų senų medžių su genių uoksais.

Maža to - žvirblinė pelėda šiemet įsikūrė ir kitame regioninio parko miške. Parko ekologas Julius Auglys ją čia užtiko vieną ramų spalio vakarą. Šiaip gana tyli slapukė išsidavė skraidydama ir skelbdama apie savo buvimą būdingu švilpčiojimu. Žvirblinė savo teritorijoje kaskart pašūkčioja, tam ypač tinkamas laikas - saulės laida vakare, arba brėkštant ryte.

Žvirblinė pelėda yra saugoma rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, Berno konvencijos II ir Paukščių direktyvos I priedą.

K. Čepėno nuotr.

Krekenavos regioninio parko direkcijos informacija