Interaktyvus spektaklis „Stebuklinga kreidelė“, kurio veiksmas vyksta ne scenoje, o teatro užkulisiuose ir koridoriuose.

Jį žiūrėti leidžiami tik vaikai, be suaugusiųjų. Kūrėjai sako norintys kuo artimiau susidraugauti su vaikais, leisti jiems tapti spektaklio bendraautoriais ir atskleisti vaiko vaizduotės svarbą kūrybiniame procese, praneša LTV „Panorama“.

„Stebuklingosios kreidelės“ spektaklis prasideda tik įėjus į teatrą, prie kasų, kur vaikus pasitinka septyni spektaklio aktoriai. Tėvai, kurie spektaklyje dalyvauti negali, čia turi palikti vaikus, o jiems tuo metu rengiami specialūs užsiėmimai, kuriuos veda psichologai. O vaikai pradeda kelionę po teatrą.

„Stebuklingoji kreidelė“ sukurta pagal 5 dešimtmečio norvegų autorės Zinken Hopp pasaką. Pagrindinis jos personažas berniukas Junas gauna stebuklingą kreidelę, kuri vedžioja jį po fantazijų pasaulį.

Spektaklio režisierės Olgos Lapinos sprendimu berniuko fantazijų kelionės nusidriekia klaidžiais teatro labirintais.

„Pasaka parašyta kaip kelionė. Berniukas gauna stebuklingą kreidelę ir galimybę keliauti. Vaikystėje – tai vienas patraukliausių, įdomiausių užsiėmimų. Vaiko fantazija tokia stipri, kad leidžia jam tai daryti neišeinant iš savo kiemo“, – teigia režisierė.

Kiekviename spektaklyje gali dalyvauti ne daugiau kaip 20 vaikų nuo šešerių iki dvylikos metų.

Pagrindinius vaidmenis spektaklyje kuria Valentinas Novopolskis ir   Valentinas Krulikovskis, jiems tenka ir kitas atsakingas vaidmuo – saugoti visus vaikus ir būti atsakingiems už juos, kad nepaklystų teatro koridoriuose.   

„Mūsų teatras toks klaidus, kad aš pati, kai tik pradėjau čia dirbti, klaidžiojau ar painiojausi. Todėl man buvo įdomu jį apgyvendinti, išnaudoti erdvę ir perkelti veiksmą į ne visai įprastą vietą. Tiesą sakant, spektakliai įprastoje salėje atskiria aktorius ir žiūrovus, ryšys nuolat trūkinėja. Jei scenoje niekas negriūna, nebilda, darosi nuobodu. Tai ne tas kontaktas, kurio norėjosi. Ir dabar, vykstant generalinei repeticijai, matau, kokiomis akimis aktoriai pasitinka vaikus, manau, kad išeina tai, ko norėjome“, – kalbėjo O. Lapina.

Režisierės bandymas išties pasiteisino. Per spektaklį vaikai kartais taip įsijausdavo į jo eigą, kad net užgoždavo aktorius, drąsiai komentuodavo jų veiksmus.

Spektaklis kol kas vaidinamas rusų kalba, vėliau režisierė planuoja pastatyti tą patį spektaklį ir lietuviškai.

Margarita Alper

LTV „Panorama“