2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Vysk. Gintaras Grušas: „Apkasuose ateistų nėra“

2011-10-25
Rubrikose: Religija » Religija ir visuomenė 
Vyskupas Gintaras Grušas, šventimai, Vilnius 0u 09 2010

Praėjusią savaitę Romoje vyko Šventojo Sosto vyskupų kongregacijos ir Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos surengtas tarptautinis susitikimas, skirtas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios konstitucijos Spirituali militum curae paskelbimo dvidešimt penktosioms metinėms. Šiuo dokumentu buvo pertvarkyta karinėse pajėgose tarnaujančių katalikų sielovada. Romoje vykusiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės ordinaras vysk. Gintaras Grušas.

Apie ką buvo kalbame Romoje vykusiame susitikime? Kaip tvarkoma Lietuvos karių sielovada? Kokios naujienos? Apie tai Vatikano radijas kalbina vysk. G. Grušą.

Vysk. Gintaras Grušas: Buvo gvildenamos kelios temos. Viena, tai susipažinimas kaip skirtinguose kraštuose organizuoti kariuomenės ordinariatai. Dokumentas, kurio dvidešimt penkerius metus švenčiame, numatė, kad bendras normas kiekviena šalis pritaiko savo realiai situacijai.

Dalyvavo nemažai kariuomenės ordinarų iš Pietų Amerikos, Europos, Šiaurės Amerikos ir po kelis iš kitų kontinentų. Jie pristatė savo padėtį, sunkumus.

Antroji dalis buvo daugiau pasaulinės situacijos studijos – tai ir terorizmo reiškinys, ir grupės, kurios nėra lengvai apibrėžiamos, kai pradedama kovoti viename krašte, bet konfliktas tampa tarptautiniu karu. Mūsų, kaip kariuomenės kapelionų vaidmuo – padėti spręsti žmogaus teisių klausimus.

Lietuvos kariuomenės ordinariatas dabar švenčia vienuoliktąsias metines. Didelis dėmesys, žinoma, skiriamas mūsų kariams Afganistane, kur man teko būti prieš dvi savaites. Aplankėme juos – Lietuva Afganistane turi maždaug 250 karių.

Kaip žinoma, kai Lietuvoje švenčiant Gailestingumo metus, Gailestingumo paveikslas apkeliavo kiekvienos vyskupijos visas parapijas, taip ir pas mus Kariuomenės ordinariate Gailestingumo paveikslas apkeliavo visus dalinius. Paskutinis dalinys, kurį aplankėme, buvo mūsų kariuomenė Čagčarane, Goro provincijoje. Ten esančioje koplyčioje mes palikome Dievo gailestingumo paveikslą ir jis ten liks kol mūsų kariai grįš. Teko ten aukoti Mišias ne tik mūsų kariams, bet ir kitiems kariams, kurie šalia tarnauja ir ne visada sulaukia katalikų kunigo.

Lietuvoje dabar turime trylika kapelionų, kurie aptarnauja įvarius dalinius. Į kariuomenės sielovadą galima žiūrėti iš kelių perspektyvų. Viena, kariuomenėje tarnauja tas pats mūsų jaunimas, kuriam reikia sielovados kaip ir parapijose. Jie turi teisę į sielovadą. Bet kariuomenei reikia ir specializuotos sielovados. Kariams metami dideli iššūkiai. Jie turi būti pasiruošę aukotis už savo tėvynę, o tai reikalauja stiprios dvasios.

Pati kariuomenės vadovybė tai supranta ir to prašo iš mūsų. Kita vertus, kaip ne kartą esu sakęs, cituodamas gana žinomą posakį, „apkasuose ateistų nėra“. Kai žmogus atsiduria mirties pavojuje, jis griebiasi to, ko mes visada ir ieškome – Dievo. Kol mūsų kariai yra Afganistane – Bažnyčios rūpestis, kad jiems sielovada būtų prieinama. Tačiau kartu ir kariuomenės vadovybei ir valstybei rūpi, kad siunčiant žmones į tokias vietas jie būtų pilnai aprūpinti – ne tik maistu, uniformomis ir ginklais, bet taip pat turėtų tvirtą dvasią. Ir mes savo įnašu padedame tai daryti.

Vatikano radijo logotipas 2011

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Geras Ateistas 2011-10-26 00:37

vycka: "žmogus tiesiog nebenori rizikuoti būti ateistu ir pasirenka saugesnį variantą"

Aha, aš ko gero įtikėsiu dievą. Hm.. tik kurį... Ko gero Ganešą.

http://blog.lrytas.lt/ateistas

vycka 2011-10-25 20:27

šis posakis man irgi neaiškus ir nelabai patinka. Kiek esu skaitęs karo aprašymų ir prisiminimų ar matės filmuose (dokumentiniuose ir pan.) - prisiminimų žmonių, kurie dalyvavo rimtuose karuose (ne pseudo "kariniuose veiksmuose"), kurie buvo pakliuvę į tą šlykščią ir beprasmę mėsmalę, žudančią ir luošinančią tūkstančius ir milionus, tai tikrai negirdėjau, kad apkasuose jų tikėjimas būtų sustiprėjęs - atvirščiai dažnas prarasdavo paskutinį tikėjimą - bet kuo. Ir išties, kodėl gi tie siaubingi vaizdai ir išgyvenimai turėtų paskatinti tikėjimą Dievu? Tai nebent galima paaiškinti paprasčiausia mirties (taigi ir Dievo ar pragaro) baime - atsidūręs tokioje situacijoje žmogus tiesiog nebenori rizikuoti būti ateistu ir pasirenka saugesnį variantą. Taip pat Dievą jis pradeda suvokti tarsi paskutinį šiaudą, kaip vienintelį dalyką, kas jam dar gali padėti psichologiškai ar kažkaip antgamtiškai išverti tas moralines ir fizines kančias ir iš jų išgelbėti. Tačiau tai nėrta nuoširdus tikėjimas, kadangi jis padiktuotas praktinių išskaičiavimų atsidūrus beviltiškoje situacijoje, o nėra sąmoningas pasirinkimas. Tikras žmogaus tikėjimas patikrinamas ne tada kai jį ištinka bėda ir jis griebiasi bet kokio šiaudo, o priešingai - kai gyvenimas teka normalia vaga, arba netgi viskas "fantastiškai" sekasi. Būtent tada tu parodai tikrą Dievo vietą savo gyvenime.

si 2011-10-25 16:17

"Apkasuose", vidinio susikaupimo tyloje galima atsidėti filosofijai...:)Reikia neužmiršti, kad kai kurios tikėjimo atmainos yra ganėtinai kenksmingos.

sparnai 2011-10-25 13:47

O zinoma, ateistams irgi papuola papulti i apkasusm deja dazniausiai is ju jie islenda nebe tokie isitikine musu buties ribotumu. O pats jei kalbate taip, turiu itarima, kad nesate pajutes mirties artumo. Ar klystu? Bet zinoma, ka cia. As gi tikinti, ka as galiu suprasti :D

Geras Ateistas 2011-10-25 04:29

Tas posakis "ateistų apkasuose nebūna" yra absoliučiai neteisingas, bet argi tikintiesiems kada tiesa iš tikro rūpi?

http://blog.lrytas.lt/ateistas

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (5)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.

Vaikų chorų šventė Kretingoje

Gegužės 26 dieną Kretingoje vyks XXII Vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų šventė „Sveika, Jūrų Žvaigžde“, į kurią tradiciškai susirenka kelios dešimtys vaikų ir jaunimo chorų ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos.