Euro zonos lyderiai ketvirtadienį susitarė su privačiais bankai ir draudikais dėl 50 proc. investicijų į Graikijos obligacijas nurašymo, nutarė paskolinti Atėnams dar 100 mlrd. eurų ir nusprendė sustiprinti Europos finansinio stabilumo fondą iki 1 trln. eurų, siekiant įveikti 17 šalių bloko skolų krizę.

Po derybų maratono Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy pareiškė, kad šis susitarimas iki 2020 metų padės sumažinti Graikijos valstybės skolą iki 120 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jeigu nebūtų pakeistos anksčiau galiojusios sąlygos, Atėnų skola, kuri šiuo metu sudaro 160 proc. BVP, per tą patį laikotarpį galėjo padidėti iki 180 procentų.

Tačiau bankai turės sutikti nurašyti 50 proc. jų įsigytų Graikijos vyriausybės obligacijų. Dėl šio žingsnio pavyko susitarti tik po užsitęsusių audringų diskusijų, o derybininkai dabar turės pateikti šį faktą individualiems investuotojams.

H.Van Rompuy taip pat nurodė, jog euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurių finansinė pagalba nuo pernai gegužės gelbėjo Graikiją nuo bankroto, paskolins Atėnams dar 100 mlrd. eurų.

Ši suma kiek mažesnė negu buvo susitarta liepą - tikriausiai dėl to, jog prie Graikijos naštos mažinimo labiau prisidės bankai.

„Tai išskirtinės priemonės išskirtiniams laikams. Europa niekada neturi vėl atsidurti tokioje padėtyje“, - Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė po šių susitikimų.

Klausimas, kaip sumažinti skolų naštą Graikijai, tapo pagrindiniu diskusijų objektu, Europos lyderiams stengiantis sukurti visapusišką planą, turintį padėti išspręsti euro zonos skolų krizę.

Tačiau jis buvo tik vienas iš trijų aspektų, reikalingų atkurti pasitikėjimui, kad Europa pajėgi grąžinti savo skolas, ir neleisti jau dvejus metus besitęsiančiai krizei nugramzdinti Senojo žemyno ir didžiosios dalies kitų išsivysčiusių šalių į naują recesiją.

Pirmosios šio plano detalės paaiškėjo keliomis valandomis anksčiau, kai ES lyderiai paskelbė įpareigosiantys didžiausius Bendrijos bankus padidinti savo kapitalą 106 mlrd. eurų iki ateinančio birželio.

Graikijai galimybė susitvarkyti viešuosius finansus

Graikija į Europos lyderių sudarytą susitarimą beveik trečdaliu sumažinti milžinišką Atėnų įsiskolinimą ketvirtadienį reagavo su daliniu palengvėjimu.

„Šalis pasirašė labai svarbią sutartį - tai istorinė dieną, kur gali padėti sutvarkyti mūsų viešuosius finansus“, - privačiai televizijai „Mega“ sakė vyriausybės atstovas Elijas Mosialas

Tačiau jis taip pat perspėjo, jog „daug kas priklausys nuo ateinančių dienų“, pažymėdamas, kad į kompromisu nelinkusios Graikijos opozicijos partijos turėtų padėti įgyvendinti ekonomikos reformas, o bankai turi būti įtikinti prisidėti prie šalies skolų mažinimo plano.

„Plaukų kirpimo“ sutartis neša palengvėjimą, bet ir įsipareigojimų“, - ketvirtadienį rašo populiarus Graikijos dienraštis „Ta Nea“, pažymėdamas, jog šalis prisiėmė „skausmingų“ pažadų, įskaitant „daugiametį taupymą, intensyvesnę priežiūrą ir platesnę privatizacijos programą“.

„Tai mums taps nauju startu. Tačiau darbą reikės tęsti“, - Graikijos premjeras Gerogas Papandrėjas sakė žurnalistams po derybų maratono Briuselyje.

„Išvengėme bankroto spąstų“, - teigė jis, pridūręs, kad šis susitarimas buvo šalies "išlikimo klausimas".

Finansinio gelbėjimo fondas didinamas iki 1 trln. eurų

H.Van Rompuy taip pat paskelbė, jog euro zona sustiprins savo finansinio gelbėjimo fondą iki 1 trln. eurų siekiant apsaugoti didesnes ekonomikas, tokias kaip Italijos ir Ispanijos, nuo sąmyšio rinkose.

440 mlrd. EFSF jau buvo panaudotas suteikiant pagalbą Airijai, Portugalijai ir Graikijai, todėl jo kasoje beliko 290 mlrd. eurų. Iš jų 250 mlrd. eurų specialiais finansiniais mechanizmais bus paversti 1 trln. eurų.

EFSF pajėgumai gali būti padidinti, suteikiant vyriausybių garantijas investuotojams, superkantiems probleminių šalių obligacijas, taip pat naudojant specialų tikslinio investavimo mechanizmą. Pastarajame būtų naudojamos lėšos, kurių tikimasi pasiskolinti iš Kinijos ir Brazilijos.

Abu metodai gali būti taikomi lygiagrečiai, todėl EFSF įgis didesnį lankstumą, pareiškė euro zonos lyderiai.

„Priėmėme susitarimą, kuris, mano nuomone, leis mums pateikti įtikinamą, ambicingą ir visapusišką atsaką į Graikijos krizę“, - Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė žurnalistams ketvirtadienio rytą.

„Aptariami klausimai labai sudėtingi, todėl užtrukome visą naktį. Tačiau šie rezultatai atneš didžiulį palengvėjimą visam pasauliui“, - pridūrė jis.

Patvirtintas bankų rekapitalizacijos planas

Baiminantis, euro zonos krizė gali sukelti bankų sistemos griūtį, Europos lyderiai nori, kad ir bankai padidintų savo įstatinį kapitalą ir taptų pajėgūs atlaikyti numatomus nuostolius, nurašius dalį Graikijai suteiktų paskolų.

Tačiau euro zonos derybininkams nelengva įtikinti bankus sutikti nurašyti mažiausiai 50 proc. skolų - bankininkai iš pradžių ketino prisiimti tik 40 proc. nuostolių.

„Aptarėme šią padėtį, ir visi lyderiai pabrėžė savo bendrą pasiryžimą padaryti viską, kad būtų įveikta ši krizė ir kad solidarumo dvasioje padėtų atremti iššūkius, iškilusius Europos Sąjungai ir euro zonai“, - pareiškė ES prezidentas H. Van Rompuy.

„Esant dabartinėms nepaprastoms aplinkybėms, reikalinga trumpalaikė rekapitalizacija, siekiant sukurti laikiną buferį, kuris leistų bankų sistemai patikimai atlaikyti sukrėtimus“, - sakoma jo pranešime.

Viršūnių susitikimo komunikate ES lyderiai nurodė, jog priemonės, turinčios sugrąžinti pasitikėjimą Europos bankais, „yra itin reikalingos ir būtinos ES bankininkystės sektoriaus riziką mažinančio valdymo stiprinimo kontekste.“

Kaip pranešama, buvo pasiektas „platus susitarimas“, kad bankai savo pirmojo lygio kapitalo pakankamumo rodiklį padidintų iki 9 proc. iki 2012 metų birželio 30 dienos - dviem procentais daugiau ir septyneriais metais anksčiau negu numatoma naujose tarptautinėse bankininkystės taisyklėse, kurios yra išdėstytos vadinamajame Bazelio 3-ajame susitarime.

Bankai privalo pirmiausiai mėginti surinkti lėšų „iš privačių kapitalo šaltinių, įskaitant skolų restruktūrizavimą ir konversiją į kapitalo instrumentus“.

Pranešime nurodoma, kad kol šis tikslas nebus pasiektas, „bankam turi būti taikomi apribojimai, susiję su dividendų paskirstymu ir premijų mokėjimu.“

Jeigu prireiktų, vyriausybės turi suteikti pagalbą bankams, sakoma komunikate. Jeigu tokios pagalbos negalėtų suteikti euro zonos šalys, gali būti naudojamos Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) lėšos.