EPA nuotrauka

Euro zonos lyderiai ketvirtadienį susitarė su privačiais bankai ir draudikais dėl 50 proc. investicijų į Graikijos obligacijas nurašymo, nutarė paskolinti Atėnams dar 100 mlrd. eurų ir nusprendė sustiprinti Europos finansinio stabilumo fondą iki 1 trln. eurų, siekiant įveikti 17 šalių bloko skolų krizę.

Po derybų maratono Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy pareiškė, kad šis susitarimas iki 2020 metų padės sumažinti Graikijos valstybės skolą iki 120 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jeigu nebūtų pakeistos anksčiau galiojusios sąlygos, Atėnų skola, kuri šiuo metu sudaro 160 proc. BVP, per tą patį laikotarpį galėjo padidėti iki 180 procentų.

Tačiau bankai turės sutikti nurašyti 50 proc. jų įsigytų Graikijos vyriausybės obligacijų. Dėl šio žingsnio pavyko susitarti tik po užsitęsusių audringų diskusijų, o derybininkai dabar turės pateikti šį faktą individualiems investuotojams.

H. Van Rompuy taip pat nurodė, jog euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurių finansinė pagalba nuo pernai gegužės gelbėjo Graikiją nuo bankroto, paskolins Atėnams dar 100 mlrd. eurų.

Ši suma kiek mažesnė negu buvo susitarta liepą – tikriausiai dėl to, jog prie Graikijos naštos mažinimo labiau prisidės bankai.

„Tai išskirtinės priemonės išskirtiniams laikams. Europa niekada neturi vėl atsidurti tokioje padėtyje“, - Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė po šių susitikimų.

Klausimas, kaip sumažinti skolų naštą Graikijai, tapo pagrindiniu diskusijų objektu, Europos lyderiams stengiantis sukurti visapusišką planą, turintį padėti išspręsti euro zonos skolų krizę.

Tačiau jis buvo tik vienas iš trijų aspektų, reikalingų atkurti pasitikėjimui, kad Europa pajėgi grąžinti savo skolas, ir neleisti jau dvejus metus besitęsiančiai krizei nugramzdinti Senojo žemyno ir didžiosios dalies kitų išsivysčiusių šalių į naują recesiją.

Pirmosios šio plano detalės paaiškėjo keliomis valandomis anksčiau, kai ES lyderiai paskelbė įpareigosiantys didžiausius Bendrijos bankus padidinti savo kapitalą 106 mlrd. eurų iki ateinančio birželio.

Šis žingsnis turi užtikrinti bankų gebėjimą atlaikyti nuostolius dėl dalies Graikijos skolos nurašymo.

H. Van Rompuy taip pat paskelbė, jog euro zona sustiprins savo finansinio gelbėjimo fondą iki 1 trln. eurų siekiant apsaugoti didesnes ekonomikas, tokias kaip Italijos ir Ispanijos, nuo sąmyšio rinkose.

440 mlrd. EFSF jau buvo panaudotas suteikiant pagalbą Airijai, Portugalijai ir Graikijai, todėl jo kasoje beliko 290 mlrd. eurų. Iš jų 250 mlrd. eurų specialiais finansiniais mechanizmais bus paversti 1 trln. eurų.

EFSF pajėgumai gali būti padidinti, suteikiant vyriausybių garantijas investuotojams, superkantiems probleminių šalių obligacijas, taip pat naudojant specialų tikslinio investavimo mechanizmą. Pastarajame būtų naudojamos lėšos, kurių tikimasi pasiskolinti iš Kinijos ir Brazilijos.

Abu metodai gali būti taikomi lygiagrečiai, todėl EFSF įgis didesnį lankstumą, pareiškė euro zonos lyderiai.

„Priėmėme susitarimą, kuris, mano nuomone, leis mums pateikti įtikinamą, ambicingą ir visapusišką atsaką į Graikijos krizę“, - Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė žurnalistams ketvirtadienio rytą.

„Aptariami klausimai labai sudėtingi, todėl užtrukome visą naktį. Tačiau šie rezultatai atneš didžiulį palengvėjimą visam pasauliui“, - pridūrė jis.