Rinktinės vadas Saulius Burškys ir rinktinės jaunųjų šaulių vadė Kristina Medžiaušytė

Uniformuotus, pasitempusius šaulius dažnas pastebi valstybinių švenčių, kitų renginių metu. Ir nustemba, kad tarp jų tiek jaunų žmonių, paauglių. Rodos, kariška drausmė šiuolaikiniam jaunimui turėtų būti nepatraukli, tačiau šaulių ugdymo programų populiarumas rodo ką kita. Šaulių projektuose kasmet dalyvauja tūkstančiai jaunuolių nuo 11 iki 18 metų.

Vaikai – ne blogesni nei anksčiau

 „Taip, drausmė, disciplina yra svarbūs mūsų veiklos principai – juk esame sukarinta organizacija. Kiekvienas savanoriškai apsisprendžia laikytis mūsų taisyklių. O jei kam jos nepriimtinos – per prievartą nelaikome, – juokauja Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių rinktinės vadas Saulius Burškys. – Kodėl pas mus ateina vaikai? Galbūt todėl, kad jiems galime pasiūlyti labai įvairios veiklos. Taip pat stiprią bendruomenę, kur autoritetas užsitarnaujamas ne gražiais drabužiais, patyčiomis, o atsidavimu kolektyvui, pagalba artimam. Pas mus nėra tokių žodžių kaip nemoku, negaliu. Jei nemoki – išmokome, o jei negali – tau į pagalbą ateis draugai.“

Jaunoji šaulė Justina Šimkutė šaulių ugdymo programoje dalyvavo pirmą kartą. Jai patinka, kad šaulių veikla tokia įvairi: ir karinės pratybos, ir sportas, ir kultūra. Didžiausią įspūdį jai padarė respublikinės moksleivių šaudymo varžybos ir lauko pratybos, ypač žiemą. „Dauguma mano bendraamžių atėjo į šaulius ne todėl, kad ketina rinktis kario kelią – čia galima įgyti patirties, kuri vertinga kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime. O svarbiausia, kad čia galima susirasti patikimų, nuoširdžių draugų, kurie padės bet kokioje situacijoje.“

Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Vytautas Žymančius sako, kad dabartiniai vaikai tikrai nėra blogesni nei prieš 20 ar 50 metų. Jie ištroškę tikrųjų vertybių, bet ne visada turi kur prisišlieti. Šauliai stengiasi sukurti tokią aplinką, kur jie galėtų išaugti dorais žmonėmis, Lietuvos patriotais.

Ugdyti sveiką Lietuvos pilietį – vienas iš svarbiausių Lietuvos šaulių sąjungos tikslų. „Sveiką ir fiziškai, ir dvasiškai, neabejingą savo tautos istorijai, atsakingą už jos dabartį ir ateitį, jautrų silpnesniems už save ir atsidavusį bendražygiams, – vardija V. Žymančius. – Tam skiriame daug savo laiko, pastangų ir širdies.“ Šiam tikslui pritaria ir Švietimo ir mokslo ministerija, 2010–2011 m. šaulių ugdymo programoms skyrusi 345 tūkst. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

Nuo krepšinio iki senelių namų

Lietuvos šaulių sąjunga jau nuo 1998-ųjų rengia vaikų ir jaunimo ugdymo programas „Savas“. Jos pagrįstos esminėmis šaulių vertybėmis: pilietiškumas, tolerancija, atsakomybė, lyderystė. Dabar dirbama pagal 8–9 mėnesių trukmės programas, kurių metu vaikai mokosi orientuotis gamtoje, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, susipažįsta su radijo ryšiu, gerina darbo kompiuteriu įgūdžius. Taip pat daug laiko skiriama visuomeninei veiklai: programos dalyviai sodina mišką, lankosi senelių ir vaikų namuose, gyvūnų prieglaudose, dalyvaujama labdaros ir paramos akcijose.

„Žinoma, ir fizinis aktyvumas ne paskutinėje vietoje, – tvirtina S. Burškys. – Stengiamės vaikus atitraukti nuo televizoriaus, kompiuterio, kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Nuolat rengiame žygius, žaidžiame futbolą, krepšinį, traukiame virvę, šaudome, plaukiojame. Išbandėme savo jėgas tarptautiniame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“.

Programose dalyvavęs Ovidijus Kuzminas mano, kad Europos Sąjungos parama labai pagyvino šaulių ugdymo programas. „Ir anksčiau būdavo daug renginių, tačiau šiemetiniai savo kokybe nuo ankstesnių skyrėsi kaip diena nuo nakties. Krepšinio varžybos vyko nebe ant žolės ir kamuolį mėtėm jau ne į pačių sumeistrautą krepšį – buvo išnuomota Radviliškio arena. Man, kaip besidominčiam karyba, labai smagu, kad galėjom įsigyti šratasvydžio įrangą: mūšio taktikos tapo labai realistiškos.“

Dabartinė šaulių taikoma vaikų ugdymo sistema sukurta daugiau nei per dešimtmetį. „Turėjome laiko surasti tokį variantą, kuris, mūsų nuomone, ir naudos duoda, ir yra patrauklus jaunimui, – sako S. Burškys. –Tęsiame tarpukario Lietuvos šaulių tradicijas, pagal kurias tikras šaulys – tai ne tik fizinį, kovinį pasirengimą turintis, bet ir inteligentiškas, kūrybingas, visada pasirengęs padėti aplinkiniams žmogus. Patikėkite, tai puikiai tarpusavyje derančios savybės.“

Patirtis visam gyvenimui

Dalis šaulių programose dalyvaujančių vaikų priklauso jauniesiems šauliams, šioje veikloje dalyvauja jų tėvai, broliai, seserys. Tačiau yra nemažai ir tokių, kurie ateina atsitiktinai, mokytojų ar draugų paraginti. „Aišku, džiaugiamės, kad po ugdymo programų mūsų gretos pasipildo naujais nariais. Bet tai nėra pagrindinis tikslas. Mums svarbiausia jaunimą atitraukti nuo gatvės, interneto pagundų, suteikti jiems galimybę pažinti gerąją pasaulio pusę. Norime jiems įskiepyti patriotizmą,  savarankiškumą bei atsakomybę, kad jie taptų garbingais Lietuvos piliečiais“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas.

Šaulių sąjungos archyvo nuotraukos

Urtė Brazauskaitė