Jim Wilson/The New York Times

Kompanijos „eBay“ technologijų padalinio vadovas leidžia savo vaikus į devynių klasių mokyklą Silicio slėnyje. Lygiai taip pat daro ir kitų slėnyje įsikūrusių didžiųjų kompanijų – „Google“ , „Apple“, „Yahoo“ ir „Hewlett-Packard“ darbuotojai.

Priešingai nei būtų galima tikėtis, mokykloje naudojamos visos mokymo priemonės, išskyrus kompiuterius: rašikliai ir popierius, mezgimo virbalai, progai pasitaikius – molis. Čia nerasite nei vieno kompiuterio, nei vieno ekrano. Mokyklos klasėse naudotis moderniąja technika yra uždrausta, naudojimasis jomis ribojamas ir namuose.

Kol mokyklos visose Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) skuba aprūpinti savo klases kompiuteriais, o daugelis politikų tvirtina, jog klaidinga manyti kitaip, JAV ir netgi pasaulio technologijų lopšiu vadinamame Silicio slėnyje plinta visai kitokios idėjos: tėvai ir pedagogai tvirtina, jog mokykla ir kompiuteriai – du skirtingi dalykai, kurių painioti negalima. Taip nusistatę Valdorfo mokyklos, esančios Silicio slėnyje, steigėjai. 

Ši mokykla – viena iš 160 Valdorfo ugdymo principais grįstų mokyklų JAV, kurios veikla orientuota į vaikų fizinį aktyvumą, mokymąsi kuriant, atliekant praktines užduotis. Ugdymo metodo šalininkai tvirtina, jog kompiuteriai, priešingai nei kitos veiklos mokykloje, slopina kūrybinį mąstymą, ir veiksmus, žmonių bendravimą, atsiranda dėmesio spragos.

Valdorfo metodas jau beveik šimtmečio senumo, tačiau dabar jis tampa vis aktualesnis dėl tvirtos pozicijos  vis aštrėjančioje ir aršėjančioje diskusijoje su technologijų bendruomenės elitu, kurioje aiškinamasi, kaip kompiuteriai turėtų būti įtraukti į ugdymo procesą. 

„Aš nepritariu nuostatai, kad mokantis gramatikos reikalingos technologijos“, – sakė Alanas Eagle, kurio dukra Andie yra viena iš 196 vaikų, lankančių Valdorfo pradinę mokyklą. Jo sūnus Viljamas netrukus pereis į vidurinę mokyklą ir jo tėčiui mintis, kad iPad‘o programėlė gali išmokyti vaikus skaityti ar skaičiuoti, jam atrodo juokinga.

Šis vyras technologijas išmano. Jis turi kompiuterių mokslo laipsnį ir dirba kompanijoje „Google“. A. Eagle naudojasi iPad‘u ir išmaniuoju telefonu, tačiau džiaugiasi, jog penktokė jo dukra dar nežino, kaip naudotis „Google“, o jo sūnus – to dar tik mokosi (aštuntoje klasėje jau leidžiama pradėti naudotis kai kuriais prietaisais).

Kai kurie švietimo ekspertai tvirtina, kad kompiuteriais aprūpinta klasė nėra geriausia išeitis, nes nė vienas tyrimas nėra aiškiai nurodęs, jog tai prisideda prie geresnių rezultatų arba turi kitų išmatuojamų privalumų.

Trys ketvirčiai mokyklą lankančių vaikų turi tėvus, dirbančius aukštųjų technologijų srityje. A. Eagle, kaip ir kiti tėvai pritaria tokiam ugdymo būdui: technologijos turi savo vietą  ir laiką.  Kol kitos mokyklos regione giriasi kompiuterizuotomis klasėmis, Valdorfo mokykla naudojasi paprastomis, senovinio stiliaus lentomis, spalvota kreida, enciklopedijomis sukrautomis knygų lentynose, mediniais suolais, ant kurių sudėtos darbaknygės ir pieštukai.

Visai neseniai, antradienį, Andie Eagle ir jos klasiokai prisiminė, kaip megzti: kryžiavo medinius virbalus, apsidėlioję siūlų kamuoliais bei iškarpomis. Mokytoja tvirtino, jog mezgimas padeda plėtoti problemų sprendimo, dizaino, matematikos įgūdžius, koordinaciją. Ilgalaikis šios užduoties tikslas – kojinės.

Antros klasės mokiniai , stovėdami rate mokosi kalbos, paskui mokytoją kartodami eilėraštį, mėtantį pupelių kupiną maišelį. Šis pratimas, anot mokytojo, sinchronizuoja kūno veiksmus su smegenų darbu.

Andie mokytoja Keti Waheed, anksčiau dirbusi kompiuterių inžiniere, mokymosi procesą nori padaryti žaviu ir aiškiu, jaučiamu: praėjusiais metais trupmenas vaikams ji aiškino dalindama maistą maistą – obuolius, tortilijas, pyragus – į ketvirčius, puses ir šešioliktąsias.

Ar mokymasis per torto dalijimą, ar mezgant yra geresnis? Valdorfo mokyklos advokatai tvirtina, jog sunku tai palyginti. Iš dalies dėlto, kad kaip privati mokykla ji neturi standartizuotų testų pradinėse klasėse. Ir  tikriausiai žemesniųjų klasių mokiniai nepademonstruotų puikių testų rezultatų, nes vaikai nėra mokomi pagal standartizuotas matematikos ir skaitymo programas.

Paklausta apie mokymo veiksmingumo įrodymus, Šiaurės Amerikos Valdorfo mokyklų asociacija nurodė į tyrimą, kuriame įrodyta, jog 94 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų Valdorfo mokyklų abiturientų 1994–2004 m. įstojo į prestižines JAV kolegijas.

Žinoma, šie skaičiai nenustebins, atsižvelgiant į tai, kad studentai yra iš šeimų, vertinančių išsilavinimą, ieškančių pripažintų privačių mokyklų, turinčių pakankamai išteklių sumokėti už mokslą. Tad čia labai sunku atskirti menko supažindinimo su technologijomis elementus nuo kitų faktorių.

Kai nėra aiškių įrodymų, visos diskusijos pagrįstos subjektyviais vertinimais, aštriu nuomonių apsikeitimu ir galiausiai baigiasi tėvų pasirinkimu.

Nacionalinės mokyklų tarybų asociacijos edukacijos technologijų ekspertė Ann Flynn pasakojo, kad kompiuteriai yra itin svarbūs. jei mokyklos turi priėjimą prie įrankių ir gali juos sau leisti ir jų nepanaudoja, tai jos apgaudinėja vaikus“, – sakė A. Flynn.

Paulas Thomas, buvęs mokytojas ir kviestinis edukologijos profesorius Furmano universitete, parašęs 12 knygų apie ugdymo metodus nesutiko su šia mintimi ir tvirtino, kad išskirtinis dėmesys technologijoms klasėje visada atneš naudos: „Mokymas – žmogaus patirtis, o technologijos yra blaškantis elementas, kai reikia ugdyti raštingumą, mokėjimą skaičiuoti, kritinį mąstymą.“

„Vaikai susidomi dėl žmogiškojo santykio, dėl kontakto su mokytoju, kantakto su bendraamžiais” – pasakojo Pierre Laurent‘as, penkiasdešimtmetis, dirbantis naujoje technologijų kompanijoje, anksčiau bendradarbiavęs „Intel“ ir „Microsoft“ kompanijose. Jis turi tris vaikus, besimokančius Valdorfo mokykloje, kuri taip sužavėjo šeimą, kad vyro žmona Monika 2006 m. pati tapo mokytoja.

Ir kai tradicinės mokyklos gynėjai sako, kad vaikams reikia skirti laiko kompiuteriui, antraip bus užkirstas kelias pritapti moderniame pasaulyje, Valdorfo mokyklos tėvai tikina: „Kam skubėti, nes šių įgūdžių įgyti labai lengva.“

„Tai itin paprasta. Tai tas pat, kaip mokytis naudotis dantų pasta, – sakė Mr. Eagle. „Google ir kitose vietose mes kuriame technologijas, kuriomis galima naudotis neturint daug proto. Taigi nėra nė vienos priežasties, kodėl vaikai negali jų perimti jau sulaukę vyresnio amžiaus.“

Kalifornijoje yra apie 40 Valdorfo metodą palaikančių mokyklų, kurios sparčiai plinta ir atrodo, kad šios mokyklos tampa vis stipresnės.

Tačiau tai – nėra pigu: kasmetinis mokestis Silicio slėnio mokyklose yra apie 17.750 dolerių už darželį, ir 24.400 dolerių už vidurinę mokyklą, nors vienos mokyklų įkūrėja Lucy Wurtz tikino, kad galima gauti stipendijas ir paramą. Ji tikino, kad tipiniai Valdorfo mokyklos tėvai turi galimybę rinktis tarp elitinių privačių ir viešųjų mokyklų, yra liberalūs ir turintis aukštą išsilavinimą, jiems nestinga žinių išmokyti savo vaikus naudotis naujosiomis technologijomis, o ir prieiga prie jų nėra bėda.

Tuo tarpu mokiniai tvirtina, kad jie tikrai neniekina technologijų ir nenori, kad jos išnyktų. Andy Eagle ir jos bendramokslės pasakojo, kad kartkartėmis jos žiūri filmus. Viena mergaitė, kurios tėtis yra „Apple“ inžinierius, sakė, kad kartais jis prašo išbandyti naujus žaidimus. Vienas berniukas savaitgaliais žaidžia skrydžių simulitoriaus programa.

Mokiniai tvirtino nusiviliantys tik žmonėmis, savo tėvais ir kitais artimaisiais, kurie be saiko vartoja technologijas.  Aurad Kamkart pasakojo neseniai aplankęs savo pusbrolius ir pamatęs, kad tik jis vienintelis tarp jų sėdi neįnikęs į ryšių prietaisus, visi kiti penki maigė savo aparatų mygtukus, visai nekreipdami dėmesio į vienas kitą. Berniukas pasakojo pradėjęs mojuoti rankomis ir pabandęs priminti apie save: „Aš pasakiau“: „Ei, sveiki, ir aš čia esu“.

Dešimtmetis Finas Heiligas, kurio tėtis dirba kompanijoje „Google“ sakė mėgstantis rašyti su tušinuku daug labiau nei su kompiuteriu. Tik taip, aiškino jis, galima matyti pažangą einant metams: „Gali atsigręžti ir pamatyti, kaip nevėkšliškai rankos rašė pirmoje klasėje. Dirbdamas kompiuteriu to pastebėti negali, nes visos raidės yra vienodos“, – aiškino Finas. Be to, jei išmoksti rašyti popieriuje, galėsi rašyti ir tada, jei vanduo išsipils ant kompiuterio ir suges jo maitinimo šaltinis.  

Parengta pagal http://www.nytimes.com