Ketvirtadienis broliams ir sesėms Kapituloje prasidėjo anksti ryte, švenčiant Eucharistiją ir meldžiantis Asyžiaus dvasioje, kur buvo švenčiama 25 metų sukaktis nuo palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II inicijuoto pirmojo tarpreliginio maldos už taiką susitikimo. Delegatai tądien su popiežiumi Benediktu XVI, visa Pranciškoniškąja šeima ir pasaulio tikinčiaisiais jungėsi į maldą už taiką visuose penkiuose Žemės kontinentuose.

Programa tęsėsi „apskritojo stalo“ susirinkimu, kurio tema buvo „Broliško ir evangelinio pasaulio statyba. Taikos ir susitaikinimo įrankiai“. Koordinatorė Ana Marija Olmedo OFS iš Gvatemalos dalijosi apie dabartines socialines – politines sąlygas savo šalyje, pilietinį karą, dėl kurių žmonės tampa atakų taikiniais, išgyvena sunkias problemas. Apie išbandymus, kuriuos patiria gyventojai jų šalyse, kalbėjo ir atstovai iš Brazilijos, Haičio, Ruandos, Kroatijos ir Italijos.

Brazilas iškėlė poreikį padėti gyventojams, kenčiantiems nuo priklausomybių. Haičio atstovas kalbėjo apie skurdą ir kentėjimus, kuriuos sukėlė prieš metus prasiautęs žemės drebėjimas. Brolis iš Ruandos pasakojo, kad dėl jo šalyje vykdomo genocido, kurį sustiprina ir tikėjimo išpažinimas, turėjo emigruoti daug tautiečių. Kai jie grįždavo į gimtąją žemę, rasdavo namus sunaikintus ir įsijungimas į visuomenę tapdavo labai sudėtingas. Ten pasauliečiai pranciškonai vykdo grįžtančių pabėgėlių paramos programas: padeda priklausomybių kamuojamiems jaunuoliams, vienišoms motinoms, neįgaliems vaikams.Delegatas iš Kroatijos kalbėjo, jog matydami dabartinę situaciją šalyje, pasauliečiai pranciškonai ir pranciškoniškasis jaunimas pradėjo du aplinkos apsaugos projektus – susijusį su naftos prekyba, kuris kelia grėsmę Adrijos jūros regionui, ir atliekų tvarkymu. Italas išsakė susirūpinimą, jog vietinės brolijos vengia įsipareigojimų socialiniame visuomenės gyvenime, nors gana aktyviai veikia Ordino vidiniame gyvenime.

Delegatai diskutavo, koks yra Pasauliečių pranciškonų vaidmuo šiose skausmingose situacijose, kurios kiekviename regione pasireiškia skirtingomis formomis, tačiau visoms joms bendras smurtas ir neteisingumas. Buvo išsakyta nuomonė, jog būtina skatinti pranciškoniškosios šeimos, gyvos visuomenės ląstelės, veiklumą, atsakant į socialinius poreikius gyvenamajame regione.

Dienos pabaigoje pasiskirstę į kalbines grupes, delegatai susirinko į sodą, kuriame buvo skaitoma Šv. Pranciškaus susitikimo su sultonu istorija – simbolinis įvykis, parodęs, kad net ir aršios neapykantos laikais galima buvo surasti erdvės tarpreliginiam dialogui ir tarpusavio supratimui. Minėdami maldos už taiką dieną, delegatai pasninkavo su duona ir vandeniu.

Penktadienį Kapitulos rytinė tema buvo „Šiandienė Pranciškoniškojo jaunimo situacija“. Ją pristatė jaunimo atstovė tarptautinėje pasauliečių pranciškonų ordino taryboje Ana Fruk. Ji ragino ir drąsino Kapitulos dalyvius dėti pastangas įtraukiant jaunimą į Ordino brolijas ir teigė, kad jaunimas yra „ne Ordino ateitis, o dabartis“ ir suteikia jam gyvybingumo.

Po pietų pristatyta besikuriančių nacionalinių Ordino brolijų situacija ir teikti pasiūlymai, kaip stiprinti evangelizaciją tose šalyse.

Vakaro programą su tradiciniais muzikos ritmais ir dainomis Kapitulos dalyviams parengė broliai ir sesės iš priimančios šalies, Brazilijos.