Regensburgo vyskupas, miręs 994 metų spalio 31 dieną Austrijoje.

Šventasis Volfgangas buvo laisvų, tačiau nekilmingų tėvų sūnus. Lankė privačias klieriko pamokas, vėliau mokėsi vienuolyno mokykloje Reihenau (Reichenau) saloje. Tarpininkaujant jo draugui Henrikui, Volfgangas tęsė studijas Viurcburge. Po draugo mirties, 964 metais tapo jis benediktinų vienuoliu, ir 968 metais vyskupo Ulricho buvo įšventintas į kunigus.

Nuo 972 metų iki mirties jis buvo Regensburgo vyskupu. Legendos pabrėžia gydomuosius ir blogį atremančius Volfgango sugebėjimus bei jo globą: per vieną pamokslą bergždžiai velnias mėgino apakinti klausančiuosius mirgančiais spinduliais, Volfgangas gydė apsėstuosius. Kartą, kai darbininkas miško tankmėje ištroško, šv.Volfgangas leido ištrykšti šaltiniui, kurio vanduo iki šiol laikomas gydomuoju.

Jo atsiskyrėliškas gyvenimas buvo nuolat trukdomas velnio, kuris visada ieškojo galimybių palaužti Volfgangą. Ypač tada, kai Volfgangas nusprendė atokioje vietoje pastatyti koplyčią. Tik pradėjus koplyčios ir bažnyčios statybą, prasidėjo ir didieji sunkumai. Tada Volfgangas pasikvietė velnią į pagalbą, su sąlyga, kad pirmoji gyva būtybė, kuri įžengs į šią šventovę, priklausys velniui. Taigi ši būtybė buvo įtūžęs vilkas, su kuriuo velnias paspruko pro skylę bažnyčios stoge.

Savo vyskupijoje šv.Volfgangas buvo gerbiamas ne tik už savo didžiulį dėmesį bei draugiškumą kitiems žmonėms, gerumą, tačiau ir už savo romumą bei kuklumą.

Volfgangas palaidotas Regensburge, Švento Emiramo vienuolyne.

1052 metais popiežius Leonas IX paskelbė Volfgangą šventuoju.