Koja kojon su Lietuvos nepriklausomybe žengiantys Europos skautai kitų metų balandį švęs asociacijos įsteigimo dvidešimtmetį. Per tą laiką su skautiškomis vertybėmis užaugo jau ne viena jaunimo karta. Tačiau dauguma mūsų sunkiai skiriame gausybės skautiškų judėjimų ypatumus, neįsivaizduojame, kaip skautai yra prisidėję kuriant šiandienį Europos veidą. Pasidalinti apie Europos skautų istoriją ir veiklos principus pasikvietėme Europos skautų asociacijos Lietuvoje prezidentą Faustą Meškuotį ir nuo 2005-ųjų prie skautų prisijungusią, dabartinę Laisvųjų patrulių vadės asistentę Austėją Gudaitę.

Papasakokite kaip ir kada buvo įkurta Europos skautų organizacija.

Faustas. Europos skautų federacija įkurta 1956-aisais Vokietijoje, o pirmasis skautų judėjimas pasaulyje buvo inicijuotas 1907 m. karininko Roberto Baden-Powellio. Pats Baden-Powellis buvo anglas, išaugo anglosaksų kultūroje ir anglikonų bažnyčioje. Jo ugdymas buvo paremtas patirtimi, kad berniukai, būdami 7–15 metų amžiaus, labai padeda karuose Pietų Afrikoje, nes yra judresni, greitesni nei suaugę žmonės. Jis skautą rengė kaip žvalgą, turintį budėti ir nuolat stebėti aplinką, žmones, informuoti vyresniuosius vadus. Ši skautų idėja sparčiai plito. O po Antrojo pasaulinio karo kilo poreikis iš naujo suvienyti Europą tikėjimu, vaikų ir jaunimo ugdymu paremtu būdu. 1956 m. Vokietijoje, Kelne, susirinko beveik visų Europos šalių atstovai ir nutarė įkurti Europos skautų federaciją. Iš Baden-Powellio paimta skautavimo idėja buvo pritaikyta krikščionybei. Susitikę trijų skirtingų konfesijų – katalikų, ortodoksų ir protestantų – atstovai dar prieš antrąjį Vatikano susirinkimą pasakė, kad nekreips dėmesio į skirtingumus ir susijungę bandys atstatyti sugriautą Europą, iš naujo suvienyti tautas krikščioniškomis, žmogiškomis, skautiškomis vertybėmis. Įdomu tai, kad tuo metu lygiagrečiai vyko ir Europos Sąjungos kūrimasis.

Tėvas Sevinas, kuris buvo jėzuitas, adaptavo anglosaksišką skautiją į katalikišką dvasią. Europoje susiformavo dvi iki šiol gyvos linijos – pasaulietinė skautija, apimanti viso pasaulio skautų judėjimus, įvairių religijų atstovus, ir Europos skautų katalikiška linija. Šventasis Sostas mus pripažįsta kaip krikščioniškąjį judėjimą. Prie skautijos principų šalia visada yra krikščioniškasis aspektas.

Kiek dabar šalių yra įsijungę, kiek narių vienija?

Faustas. Šiuo metu į Europos skautus yra įstojusios šešiolika valstybių, o per visą Europą skaičiuojama šimtai tūkstančių narių. Senbuvėse, kūrusiose judėjimą, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje, yra po kelis šimtus tūkstančių skautų. Aktyviai asociacijos veikia Lenkijoje ir Ukrainoje. Naujai susikūrę skautai yra Slovakijoje, Rumunijoje, Albanijoje, Baltarusijoje

Kaip Europos skautų veikla pasiekė Lietuvą?

Austėja. Lietuvoje viskas prasidėjo per politinį atšilimą, nes sovietmečiu, aišku, buvo uždraustas bet koks skautų judėjimas. 1989 m. Saujelė lietuvių iškeliavo į Santjago de Compostela vykusias Pasaulio jaunimo dienas. Grupę išvykti paskatino vienas Prancūzijos kardinolas. Grįždami jie užsuko į Paryžių, kur pakvietė atvykti ten gyvenusi lietuvių bendruomenė. Toje bendruomenėje buvo vienas prancūzas Laurent‘as Wallut‘as, kuris priėmė juos į savo namus. Išvykdami lietuviai jo paklausė, kaip galėtų atsidėkoti už rūpestį ir svetingumą. Jis atsakė: „gal bus ir rizikinga, bet aš jums duodu Europos skautų dokumentus. Nuvežkite juos į Lietuvą ir atiduokite tiems, kurie bus susidomėję.“ Toks buvo pirmasis kontaktas su Europos skautais ir bandymas inicijuoti judėjimą Lietuvoje. Po kelių savaičių L. Wallut‘as gavo laišką iš Rimanto Ulevičiaus, kad jis su pora bičiulių susidomėjo idėjomis. 1990 m. jie atvyko į Prancūziją, Šateau-Landon ir pasirašė oficialius steigimo dokumentus. 1992 m. balandžio 12 d. įkurta Lietuvos nacionalinė Europos skautų asociacija.

Kokie jūsų ryšiai su vietine Bažnyčia?

Faustas. Mūsų Europos skautų judėjime labai aktyviai veikia pranciškonai. Tik prasidėjus judėjimui, Kretingos vienuolyno pirmame aukšte buvo įsikūrusi Europos skautų būstinė. Daugelis pranciškonų yra aktyviai veikę – Algirdas Malakauskis, Paulius Vaineikis, Gediminas Numgaudis, Astijus Kungys, Evaldas Darulis. Tomas Žymantas OFM šiuo metu yra Europos skautų generalinis komisaras Lietuvoje. Ir Europos skautų malda yra parengta pagal šv. Pranciškaus taikos maldą.

Vilniuje skautus dar labai globoja broliai jonitai. Aktyvių skautų centriukas šiuo metu įsikūręs pas juos Antakalnyje. Taigi visada esame prie Bažnyčios.

Mūsų asociacija apjungia visus – nuo šešiamečių vaikų iki suaugusiųjų. Jeigu paklausčiau Mažesniųjų brolių provincijolo Astijaus Kungio OFM, ar jis yra Europos skautas, manau, kad jis drąsiai patvirtintų. Šį vasarį, kai Vilniaus jėzuitų gimnazijoje šventėme savo įkūrėjo Baden-Powellio gimtadienį, Astijus aukojo šv. Mišias, dalijosi savo patirtimi ir kvietė įsijungti į gilų bei aktyvų Europos skautų judėjimą.

Mes nesame masinė organizacija, bet ta, kuri stengiasi pastebėti kiekvieną narį, nuo mažiausio skautuko iki suaugusio, padėti jam ir kartu kurti krikščioniškąjį gyvenimą visuomenėje.

Kokio dydžio yra Europos skautų organizacija Lietuvoje?

Mūsų organizaciją galima pavadinti šeimynine, nes esame Lietuvoje gal apie 100 narių. Kaip skautų organizacijai tai nėra daug. Kai pasakoma skautai, daugelis įsivaizduoja tūkstantinę minią. Tačiau jei skaičiuotume, kiek žmonių per tuos 20 metų yra dalyvavę mūsų veikloje, susidarytų keli tūkstančiai. Europos skautai turi kelias pakopas: pradžioje atėjus galima „paskautauti“ porą metų ir atsitraukti arba žengti tolimesnius žingsnius, pasišvęsti visam gyvenimui. Būti skautu aš suprantu kaip tam tikrą pašaukimą. Vieni nueina į vienas jaunimo organizacijas, kiti – į kitas, o čia yra gyvenimo pašaukimas.

Kokia yra Europos skautų ugdymo sistema?

Austėja. Mes turime į žaidimo formą panašią sistemą. Vaikai nuo aštuonerių iki dvylikos metų yra „Vilkiukai ir vilkiukės“, vadinamoji „gauja“, kuri gyvena pagal džiunglių įstatymus, turi savo vadą Akelą, Bagirą, Balu ir visus kitus džiunglių gyventojus, susipažįsta su skautišku gyvenimu ir viskas yra paremta žaidimu.

Nuo dvylikos iki septyniolikos metų jau yra vadinami „skautai ir skautės“, jie gyvena nedideliuose patruliuose po aštuonis žmones, turi savo pavadinimą, šūkį. Pavyzdžiui, yra „Boružių patrulis“, „Bičių patrulis“, „Gandrų patrulis“.

Nuo septyniolikos ir vyresni tampa pilotėmis ir roveriais. Tada jau galima prisiimti įvairias pareigybes – tapti vadu ar vado asistentu, redaguoti laikraštį ir panašiai.

Pas mus vykdomas atskiras mergaičių ir berniukų ugdymas, nesame mišri organizacija. Kai kuriuos tai gali nustebinti ar papiktinti, bet tą darome, kad kuo efektyviau ugdytume mergaičių moteriškumą, o berniukams – vyriškumą. Jeigu vasaros stovykloje kartu gyvena mergaitės ir berniukai, tai, žinoma, mergaitės gamina valgyti, o berniukai daro įrengimus. Merginos pamato, kad ne taip paprasta savo rankomis padaryti įrengimus, o vaikinai pramoksta ruošti valgyti ir vėliau jau šeimos gyvenime galės geriau suprasti žmonos pastangas.

Vilkiukai ir skautai renkasi tris kartus per mėnesį, dažniausiai sekmadieniais. Kartu eina į Mišias, o vėliau vyksta sueigos. Jie turi vadą, kuris sudaro metų planą, vykdo bendrą ugdymą. Vienas savaitgalis per mėnesį paliekamas šeimai.

Vyresniųjų ugdymas yra kitoks. Tai jau daugiau asmeninis tobulėjimas.

Faustas. Tie, kurie nuo 17 metų pasirenka būti vyr. skaute ar roveriu, turi praeiti tris etapus. Pirmoji pakopa yra savo srities paieškos, kad galėtum tinkamai save realizuoti. Roveris dirba arba su vaikais, arba bažnyčioje, arba socialinį darbą. Seserija žino, kad turi kažkokį šedevrą sukurti. Antras etapas yra rodyti pavyzdį to, ką darai, su kitų pagalba tobulėti. Paskutinis žingsnis, kaip juokaudamas vadinu, yra amžinieji įžadai, kada tampama roveriu skautu ir išeinama iš vyresniųjų tarpo, atsitraukiama. Radus savo sritį išeinama iš roverių klano ir tampama klajūnu per pasaulį. Su vadinamaisiais „amžinaisiais įžadais“ jau visai kitaip gyveni, ieškai, bendrauti ir realizuoji save. Jeigu pradžioje vilkiukų, skautų etapai yra daugiau gyvenimo žaidimas, tai suaugęs žmogus, atradęs tarnavimo sritį, jau atsideda jai kaip gyvenimo būdui. Vienas iš pagrindinių roverio gyvenimo principų yra sutikus kiekvieną žmogų pamatyti, kaip per jį veikia Jėzus Kristus.

Austėja. Lygiai taip pat ir su vaikų ugdymu. Išaugęs iš vilkiukų ir tapdamas skautu, vaikas nuo 12 iki 17 metų irgi praeina keletą žingsnių. Pirmiausia būna kandidatu, tada duoda įžodį, o po jo jau gali mokytis įvairiose klasėse – tautiškumo, dvasingumo, žvalgybos, medicinos, fotografijos, žurnalistikos ir kitose. Skautas mėgina atrasti, kur geriausiai gali save realizuoti. Kiekviename patrulyje vadas rūpinasi, kad nei vienas narys nebūtų apleistas. Vadas yra ne tas, kuris priekyje eina, o tas, kuris padeda kitam tobulėti. Svarbu, kad niekas patrulyje nesijaustų apleistas, pasyvus stebėtojas. Visi turi po pareigybę, nuo fotografo iki finansininko. Taip ugdomas vaikų atsakingumas ir konkretumas. Jeigu pasižadi padaryti, tai ir padarai. Nuo mažų darbų ir konkrečių veiksmų su amžiumi išaugama į rimtas užduotis.

Europos skautų veiklos tikslai – sveikata ir gyvenimas gamtoje, konkretumo ir darbštumo ugdymas, charakterio formavimas per atsakomybę ir komandinį darbą, tarnystė ir tikėjimo gyvenimas. Per įžodžio apeigą skauto klausiame, kokia yra jo pareiga, ir jis turi atsakyti, kad kasdienis geras darbas. Skautavimo ciklai yra kaip mokykliniai metai – prasideda rugsėjį ir tęsiasi visus metus, o tai, ką per tą laiką jaunuoliai išmoksta, turi galimybę užtvirtinti vasaros stovyklose. Kaip jau minėjome, tai ir maisto gaminimas, ir laužo, stovyklavietės, stalų, kopėčių bei kitų buities elementų įsirengimas. Mes nei plaktuko, nei vinių nenaudojame, o virvėmis ir kitomis priemonėmis nežalojant gamtos, švariai ir tvarkingai gyvename gamtoje. Net įrenginėdami laužą, atsargiai nuimame velėną ir pabaigus stovyklauti sudedame atgal taip, kad nelabai matosi, jog toje vietoje buvo laužavietė. Kas porą mėnesių organizuojamos trumpos išvykos, o didžioji stovykla trunka dvi – tris savaites, ir joje dalyviai išbando, pasitikrina, ko išmoko.

Daug kartų minėjote įžodį. Papasakokite plačiau, ką skautas pasižada?

Austėja. Įžodis prasideda klausimų seka. Tarkime, pirmasis klausimas yra „Ko tu nori?“. Jaunuolis turi atsakyti „tapti Europos skautu“. Tada klausiama, „kiek žadi tarnauti“? Reikia atsakyti – jei Dievas duos, visada. Klausiama ir kokios materialinės naudos tikiesi ir atsakoma „jokios“, nes tai yra grynai socialinė veikla, už kurią jokių pinigų negaunama. Suaugęs žmogus turi rasti laisvo laiko, kad galėtų dirbti su vaikais parapijoje, socialinius darbus. Europos roveriai važiuoja ir į Afriką, padeda ten gyvenantiems žmonėms, rūpinasi našlaičiais, organizuoja dideles pagalbas, kad ir tokias kaip Pasaulio jaunimo dienose Madride, kur susirinko 2000 skautų.

Pagrindiniai skautų principai yra trys. Pirmasis – skautų pareigos prasideda namuose, antrasis – jis yra ištikimas savo Tėvynei bei tarnauja vieningai ir broliškai Europai, trečiasis – būdamas krikščioniu, didžiuojasi savo tikėjimu ir tarnauja, kad priartintų Kristaus karalystę savo gyvenime ir aplinkiniame pasaulyje. Šiame tekste viskas apgalvota. Nėra Tėvynės be šeimų, Europos – be Tėvynės, krikščionybės – be pastangų.

Pagrindinis skautų įžodis: „Savo garbe, iš Dievo malonės, aš pasižadu tarnauti Dievui, Bažnyčiai, Tėvynei, Europai, padėti artimui visose aplinkybėse ir laikytis Europos skautų įstatų.“

Skautų įstatai yra siektinas lygmuo, skatinantis tobulėti.

Kokius turite pagrindinius bendrus renginius Lietuvoje?

Sausio 6 dieną, per Tris karalius, organizuojame tradicinį karnavalą, o vasario mėnesį švenčiame skautų įkūrėjo Baden-Powellio gimtadienį. Kiekvienais metais brolijos ir seserijos einame į piligriminius maldos žygius, kuriuose atsinaujiname, įsivardijame, ar tikrai gyvename kaip Europos skautai, kiek esame nutolę nuo vertybių ir turime sugrįžti.

Kaip dažnai bendraujate su užsienio šalių Europos skautais?

Austėja. Europoje kiekvienais metais vyksta vyresniųjų skautų ir skaučių piligriminiai žygiai į išsirinktas piligrimines vietas. Pavyzdžiui, 2009 m. kai buvo paskelbti kunigų metai, žygiavome į Arsą, kur gyveno šv. Jonas Marija Vianėjus, Arso klebonas.

Taip pat vyksta „Eurojam“ – savaitinė skautų stovykla. Toks susitikimas rengiamas kas septyneri metai. Dabar bus 2014 m. Prancūzijoje, kai suvažiuos visa Europa, laukiama apie 10000 narių.

Šį susitikimą organizuoja kasmet susitinkanti Federalinė taryba ir iš įvairių šalių suburta komanda.

Dar vienas labai didelis renginys yra „Euromutas“, kuris paskutinį kartą vyko Slovakijoje 2007 m. Tai yra vyriausių narių, roverių ir piločių, žygis. Maršrutas sudedamas labai įdomiai. Penki ar dešimt tūkstančių žmonių nežygiuoja vienu keliu, bet yra suformuojamas žiedas, kuriuo iš skirtingų taškų įvairių šalių skautai keliauja į centrinę susitikimo vietą. Taip simboliškai susijungia visa Europa.

Papasakokite kokią nors stiprią patirtį iš skautiško gyvenimo.

Faustas. Kad ir pernai atsakingųjų vadų stovykloje netoli Kelno visą savaitę lijo lietus. Po trijų dienų, kuomet eidavome miegoti, kojas jau reikėdavo merkti į beveik tekančią upę. Nebuvo nei dušo, neįmanoma nusiprausti prie krano. Tada, pamenu, su merginų Generaline komisare Daiva nuėjome į Katedrą, pasimeldėme rožinio dalį, nurimome, grįžo ir džiugesys. Jėzuitiškai tariant, radome paguodą nepaguodoje.

Kelis kartus teko dalyvauti žygyje, kuomet susirenka tūkstančiai Europos skautų. Suvažiuoja ne tik jauni, aštuoniolikmečiai, bet ir aštuoniasdešimtmečiai senukai, pražilę, vos paeinantys. Tai toks didelis įspūdis, kuomet suprantu, kad šioje skautų šeimoje amžius yra ne riba. Vienijantis dalykas yra Jėzus Kristus. Kuomet žygio pabaigoje atėjome į Baziliką, kurioje tik iš pačių roverių buvo suburtas visas orkestras, choras, pasijaučiau tikrai nuostabios didelės šeimos nariu. Šios patirtys labai sustiprina ir net nekyla noras atsitraukti. Tai įkvepia ir sustiprina troškimą kurti Dievo karalystę tarp vaikų, suaugusiųjų ir senelių, aktyviai dalyvauti judėjime.

Kaip planuojate atšvęsti Asociacijos įsteigimo dvidešimtmetį?

Balandžio 12 d. yra įkūrimo data, tai tuo metu Palangoje organizuosime šventę. Į Palangą tarpukariu buvo atvykęs skautų judėjimo įkūrėjas, Baden-Powellis, joje yra paminklinis akmuo, kuriame išraižyti Baden-Powellio ir prezidento Antano Smetonos inicialai. Prezidentas labai palaikė tuometinius Lietuvos skautus.

Į renginį norime sukviesti kuo daugiau žmonių, kurie per tuos 20 metų yra dalyvavę Europos skautų judėjime, nuo pačių pirmųjų narių. Tad visi, kurie esate susiję, atsiliepkite.

Kaip galima tapti Europos skautais?

Faustas. Priklausomai nuo amžiaus, reikia kreiptis į vadus, kurie yra atsakingi už skirtingo amžiaus berniukų ir mergaičių grupes.

Susidomėję suaugę žmonės irgi gali drąsiai įsitraukti, nėra jokio amžiaus ribojimo. Kai kurie užauga nuo mažumės, o kiti ateina jau vėliau, svarbiausia yra noras.

Kontaktiniai asmenys:

12–17 metų amžiaus vaikų vadė Jūratė Kudarauskaitė +37061527956

Židinio vadė merginoms nuo 17 metų – Sonata Skrinskienė +37068857731

Klano vadas vaikinams nuo 17 metų – Dovas Vyšniauskas +37060030157

 

Bendravo Monika Midverytė