Jurga Tumasonytė. Dirbtinė muselė: trumpoji proza. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

2011 m. „Pirmosios knygos“ konkurso nugalėtojos prozos knyga. Trmposios prozos tekstuose šiuolaikinių jaunų žmonių problemos modeliuojamos uždaroje, neretai intymioje erdvėje. Moteris – vyras, duktė – motina, motina – sūnus, mergina – kūdikis ir pan. santykiai slopsta ir deformuojasi nuo vienatvės, susvetimėjimo. Grubokas kasdieniškas istorijas pakylėja absurdo, paradoksų ir humoro injekcijos, siužeto lūžiai, subtilesni kontekstai. Visa tai pateikiama siurrealiais siužetais: mažutis tėvas, nusipirktas parduotuvėje, amnezijos ištikta senutė, šeimos „auginama“ vietoj naminio gyvūno, vagina, užauginta vazonėlyje ir t.t.

Jurga Tumasonytė – debiutuojanti autorė, tačiau ne naujokė literatūrinėje erdvėje: aktyviai dalyvauja jaunųjų kūrybos skaitymuose, neformaliuose, laisvuose renginiuose, rašo straipsnius, recenzijas kultūrinėje spaudoje.

„Gimiau, kai Lietuvoje plito dainuojanti revoliucija, aižėjo geležinė uždanga, o poetai stadionuose virkdė žmones. Mūsų giminėje poetais niekais nesidomėjo. Užtat tėvas pastatė didelį namą, kurio balkonais dabar raitosi vynuogės. Augau kaip ir visi vaikai. Gal tik per daug sirgau. Paauglystėje susižavėjau kinu. Labai patiko juodai baltos moterys su cigaretėmis lūpose. Norėjau kuo greičiau užaugti. Vėliau nebenorėjau, bet vis tiek užaugau. Ta proga ši knyga ir atsirado.“ – Jurga Tumasonytė

Aidas Jurašius. Luiso Alberto Salvatjeros gyvenimo aprašymas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

2011 m. „Pirmosios knygos“ konkurso nugalėtojo eilėraščių knyga. Ši debiutinė knyga daug kuo skiriasi nuo įprastų eilėraščių rinkinių – tai moderni poema ar net eilių romanas, išrašytas vieno herojaus vardu, mintimis, nutikimais ir istorijomis. Pasitelkdamas lyrinį herojų Salvatjerą, lietuviškam gyvenimui suteikdamas Lotynų Amerikos atspalvių, autorius vaizdingai, su švelnia ironija perteikia savo ir aplinkinių patirtis. Pasitelkiamas platus ir subtilus poetinių priemonių arsenalas.

Pasak Rimvydo Stankevičiaus, poeto, žurnalisto, tai „išties nuosekliai išrašytas eilių romanas, pasakojantis vieno augančio ir bręstančio žmogaus patirtis, pradedant nuo sovietinių realijų prikamšiotos vaikystės, baigiant chaotišku, vilties ne itin turtingu gyvenimu nepriklausomybėje, visai įdomiu, kupinu tikros, nors ir urbanizuotoje buityje gerokai vilgytos poezijos: „Beveik jau baigės vasara ir daros vis aiškiau, kad viskas, kas po oda, išgalvota“.

Autorius, pristatydamas save ketvirtajame knygos viršelyje, taip pat chaotiškai nuoseklus: „Gimiau 1979 metais Naujojoje Akmenėje, Vilniaus Universitete studijavau rusų filologiją, šiuo metu gyvenu Klaipėdoje, dirbu vertėju. Kas dar? Kartą mokykloje, kažkelintų paauglystės metų rugsėjį, dvi už nugaros sėdinčios bendraklasės vartė ką tik išdalintus lietuvių literatūros vadovėlius, galiausiai viena iš jų kitai tarė: „Bet tai kokie jie visi negražūs...“ Kaip pasakytų Salvatjera, tai vienas iš raktų, bet nebūtinai tinkamas“.