2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Devintoji „Scanorama“: kad filmai taptų impulsu susimąstyti giliau

2011-11-03
Rubrikose: Kultūra » Kinas ir fotografija  LUX/jauniems » Neformatas 
Scanoramos spaudos konf.

Zenekos nuotrauka

Devintojo Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programoje, kuri yra turtingiausia per visą festivalio istoriją, žiūrovai galės pažiūrėti nuo įvairuose festivaliuose apdovanotų filmų iki nedidelių, bet dėmesio vertų kūrinių.

„Scanoramos“ vadovė Gražina Arlickaitė: „Mūsų idėja – filmais žmones paskatinti susimąstyti apie savo dvasinės brandos kelią“. Zenekos nuotrauka

Organizatorių teigimu, šie metai ypatingi tuo, kad programa sudaryta galvojant ne tik apie pamatinius festivalio filmų atrankos kriterijus, bet ir mąstant apie žiūrovą, kuris, kaip tikimasi, bent kartą gyvenime bandė susivokti savo jausmuose. Festivaliui svarbiausi ne filmų apdovanojimai, o tai, ką filmas suteikia žiūrovui. Siekiama, kad metus laiko sudarinėjamos festivalio programos filmai taptų impulsu kiekvienam susimąstyti.

Šių metų šūkis – „Galvok, ką nori“ – nurodo, kad šiemet festivalis itin atviras pačioms netikėčiausioms mintims ir formoms. Kaip sakė „Scanoramos“ vadovė Gražina Arlickaitė, „svarbu, kad apskritai galvoji“, mat šių metų tema – labai gilus ir įdėmus žvilgsnis į realybę, kurioje gyvena žmogus, ir jo santykis su gyvenimu. „Mūsų idėja – siūlyti žmonėms galvoti, ką nori, gyventi, kaip nori, daryti, ką nori. Tam suvokimui, ko iš tiesų nori, neabejotinai reikalinga tam tikra dvasinė patirtis ir geras kinas yra vienas iš jos šaltinių“.

Festivalyje – vienuolika skirtingų programų, iš viso daugiau nei 100 filmų

Festivalio filmai suguls net į vienuolika skirtingų programų, kurias vienija pagrindinės festivalio vertybės – meniškumas ir profesionalumas.

Bene laukiamiausias festivalio filmas – Larso von Triero naujausias darbas „Melancholija“.

Šių metų festivalio perlai – festivalio įkvėpėjo Larso von Triero naujausias darbas „Melancholija“,  Wimo Wenderso 3D dokumentinė juosta „Pina“, Joachimo Triero darbas „Oslas, rugpjūčio 31-oji“, Mariaus Holst filmas „Elnių salos karalius“, Michelio Hazanavičiaus „Artistas“, Karlo Markovičiaus filmas „Kvėpuoti“, Jano Komasos „Savižudžių kambarys“, Runaro Runarssono „Vulkanas“, Aleksandro Sokurovo „Faustas“, Maïwenn Le Besco „Polisija“, Pierre Schoeller „Ministras“, Paddy Considine „Tiranozauras“ ir kiti.

Pasak festivalio vadovės, jaunas „Scanoramos“ žiūrovas programoje ras daugelyje šalių kultiniais vadinamais filmus: „Dangoraižis“ (rež. Rune Schjot, Danija), „Tilva Roš“ (rež. Nikola Lezaic, Serbija), „Trūkusi jaunystė“ (rež. Argyris Papadimitropoulos, Jan Vogel, Graikija), „Aš – Oliveris Teitas“ (rež. Richard Ayoade, Didžioji Britanija) ir kitus.

Šiaurietiška dimensija išlieka svarbiausiu akcentu

Pasak Gražinos Arlickaitės, sudarant ir dėliojant skirtingas festivalio programas, svarbus jų balansas. „Naujienos iš Šiaurės“ ir „Kertant Europą“ yra ne programos konkurentės, bet susiliečiančios linijos, kuriuose komunikuojama pagrindinė tema.

G. Arlickaitė: „Šių metų pagrindinė tema – paprastas žmogaus noras siekti laimės ir drąsa galvoti savaip“. Zenekos nuotrauka

„Šių metų pagrindinė tema – paprastas žmogaus noras siekti laimės ir drąsa galvoti savaip,  nes dauguma „Scanoramos“ filmų – drąsūs savo požiūriu, deklaruojamomis tiesomis, bet kartu tai ir to pavykusio ar nepavykusio laimės siekio istorijos. Ne veltui sakoma, kad visos laimingos istorijos panašios, visos nelaimingos istorijos unikalios. Tas unikalumas labai svarbus“, – pažymi G. Arlickaitė.

Žiūrovai galės įsitikinti, kad „Scanoramos“ filmuose pasakojama lyg ir pažįstama istorija, tačiau ji kiekvieną kartą vis kitokia, vis skirtinga laimės-nelaimės istorija, vis skirtingas pasakojamų istorijų moralas („Tiesa apie vyrus“, Danija, „Limbo“, Norvegija, „Povandeninė srovė“, Islandija, „Dvi saulėtos dienos“, Kroatija, „Gyvenimas stovėjimo aišktelėje“ , Airija, Suomija; „80 laiškų, „Čekija“; „Meilės ir neapykantos dainos“, Šveicarija).

Konkursinėje programoje – aštuoni lietuvių darbai

Šių metų programoje „Naujasis Baltijos kinas“ – naujausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmai. Gražinos Arlickaitės teigimu, baltiškoji dimensija yra ypač svarbi. „Sutikite, kad tie, kurių trumpametražiai filmai šiandien varžosi tarpusavyje konkursinėje programoje „Svečio balsas“, vienaip ar kitaip formuos lietuvių, latvių ir estų kino būsimąjį veidą“, – sako festivalio vadovė.

Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ primins prieš 20 metų įvykusios Dainuojančios Revoliucijos euforiją. Zenekos nuotrauka

Į konkursinę programą šiemet pateko kaip niekada daug lietuvių darbų – 8 nauji jaunųjų kūrėjų trumpametražiai filmai, pristatomi programoje „Jauna Lietuva trumpai“: Andriaus Blaževičiaus darbas „Dešimt priežasčių“, Roko Eltermano „Paskutinė medaus mėnesio diena“, Rasos Aliukonytės „Kalėdaitis“, Rūtos Bučiūnaitės „Mano senelis“, Simono Gylio „Rendezvous“, Arūno Eimulio „Super M nuotykiai“ ir Eglės Vertelytės filmas „UB Lama“. Konkursinėje programoje dalyvauja ir šeši darbai iš Latvijos ir Estijos. Geriausią trumpametražį filmą rinks tarptautinė kino profesionalų, specialiai atvykstančių į festivalį, žiuri.

Jūratės Samulionytės trumpametražis vaidybinis filmas „Laikinai“ palies opią emigracijos temą. Zenekos nuotrauka

„Scanoramos“ metu įvyks ir Giedrės Žickytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bei Jūratės Samulionytės trumpametražio filmo „Laikinai“ premjeros.

Jaunas Baltijos kinas neatsiejamas nuo platesnės lietuvių kino tradicijos. Todėl trumpametražių filmų programas „Jauna Lietuva trumpai“, „Jauna Latvija trumpai“ ir „Jauna Estija trumpai“ apjuosia premjerų ciklas ir retrospektyvos, istoriškai pristatančios mūsų kiną (pvz., Gruodžių retrospektyva „Laiko upė“, seansas „Marijonui Giedriui atminti“).

Pirmą kartą Lietuvoje – forumas su kino kūrėjais iš Japonijos

Didžioji „Scanoramos“ naujiena – tai pirmą kartą Lietuvoje vykstantis Baltijos jūros regiono šalių ir Japonijos koprodukcijos forumas. Forumo vedėjas – garsus Didžiosios Britanijos prodiuseris ir lektorius, įvairių apdovanojimų („Oskarų“, „Auksinės palmės šakelės“) savininkas Nikas Powellas.

Forumą papildys speciali jam skirta kino programa. Repertuare lapkričio 10-13 dienomis bus rodomi ryškiausi Baltijos jūros regiono filmai ir įdomiausi darbai iš Japonijos.

Žiūrovams ir kino profesionalams taip pat bus parodytas bene įdomiausias Europos ir Japonijos bendros gamybos pavyzdys – kultinė „Oskaru“ ir BAFTA apdovanota juosta „Žiaurus žaidimas“ (rež. Neil Jordan). Šios juostos prodiuseriai – forumo svečiai Nikas Powellas ir Michyo Yoshizaki. Žiūrovai pamatys ir garsųjį siaubo filmą „Kaidan“ (rež. Ochiai Masayuki, Tsukamoto Shinya, Lee Sang-Il, Kore-eda Hirokazu) bei provokuojančią ir intriguojančią juostą „Povandeninė meilė“ (rež. Shinji Imaoka, Vokietijos ir Japonijos bendros gamybos projektas), kurią, kaip juokauja festivalio organizatoriai, reikia žiūrėti žemyn galva.

„Scanorama“ Vilniuje vyks lapkričio 10-20 dienomis, Kaune – lapkričio 17-27 dienomis, Klaipėdoje – lapkričio 24-27 dienomis, Šialiuose – lapkričio 26-27 dienomis. Festivalio metu bus parodyta per 100 tiek trumpametražių, tiek pilno metro filmų iš 25 Europos šalių.

Daugiau informacijos www.scanorama.lt


Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Andrius Navickas. Laiškai plaukiantiems prieš srovę

Knygoje aprėpiamas platus temų spektras: nuo svarbiausių liturginių švenčių apmąstymo, iki politikos bei žiniasklaidos.