Zarasai, ko gero, gali įeiti į Lietuvos istoriją. Būtent šiame Aukštaitijos mieste įrengtas pirmas šiuolaikiškas apžvalgos ratas, kuris iš karto ėmė pretenduoti į naują miesto simbolį. Mūsų kraštovaizdžiui dar neįprasto tipo statinys šiame Aukštaitijos mieste išdygo neatsitiktinai – vaizdingame kraštovaizdyje įsikūrę Zarasai yra vienas kultūriškai aktyviausių miestų Lietuvos Rytų regione.

Zaraso ežero pakrantėje išsidėstęs Zarasų miestas pastaruoju metu ypač rūpinasi aktyvaus šiuolaikiško miesto įvaizdžiu bei viešosiomis erdvėmis. Į turizmo infrastruktūrą per pastaruosius dvejus metus jis investavo daugiau nei 10 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų.

Prieš kelerius metus Zarasai buvo Kultūros sostine, įgijo kurortinės teritorijos statusą. Miestą garsina ir Zaraso ežero salą pamėgęs muzikos festivalis „Mėnuo juodaragis“, įvairūs kiti muzikiniai bei kultūriniai renginiai. Čia kasmet rengiamos ir architektų kūrybinės dirbtuvės, skirtos „karštiesiems“ miesto taškams. Vis dėlto šiame progresyviai besitvarkančiame mieste rugsėjo viduryje iškilmingai atidarytas apžvalgos ratas – išskirtinis. Tai patvirtina ir, nepaisant koks oras, nuo ryto iki vėlaus vakaro srūvantis lankytojų srautas, tarp kurių galima pamatyti tiek turistus, tiek ir vietos gyventojus. Per miestą praeina gana intensyvaus plento Varšuva-Sankt Peterburgas trasa, todėl naujasis statinys tapo svarbiu akstinu keliautojams sustoti.

Užėmė Marytės Melnikaitės vietą

Zaraso ežero apžvalgos ratą suprojektavo architektas Š.Kiaunė (konstr. A.Sabaliauskas, bendraautorius T.Petreikis), šiame Aukštaitijos mieste suprojektavęs ir kelis skverus. Mūsų šalyje dar gana neįprastos objektas pastatytas ties įvažiavimu į miestą iš Ukmergės pusės, priešais vietos kultūros židinį – biblioteką bei muziejų.

Tai yra ten, kur kadaise ilsėjosi sovietmečio superherojės Marytės Melnikaitės palaikai ir net stovėjo jai skirtas paminklas (skulpt. J.Mikėnas), vėliau iškeliavęs į Grūto parką.

Architektas Š.Kiaunė PILOTUI.LT sakė, kad apžvalgos rato idėja išaugo iš pirminės skvero su fontanu idėjos. Beje, fontano šioje vietoje norėjo net 75 proc. prieš kelerius metus apklaustų zarasiškių. Vis dėlto projektas pakrypo kiek kita – labiau intriguojančia – linkme.

Prie ežero apžvalgos rato idėjos evoliucijos ženkliai prisidėjo ir netoliese alaus bravorą turintis verslininkas A.Kėvišas, skvere ketinęs įsirengti motelį su restoranu. Tačiau lėšų skirę Europos sąjungos struktūriniai fondai reikalavo visuomeninės paskirties objekto, todėl motelio idėjos vėliau teko atsisakyti.

Pagal pirminę užduotį, architektai čia turėjo parengti eskizinį projektą turistų traukos objekto su informacijos centru bei automobilių stovėjimo aikštele. Prie pastarosios aikštelės ir buvo sugalvota įrengti kerintį Zaraso ežero peizažą atveriančią regyklą, kuri pamažu ir evoliucionavo į virš ežero pakrantės pakibusį šiuolaikišką apžvalgos ratą. Tai kol kas analogų Lietuvoje neturintis 17 metrų aukščio ir 34 metrų skersmens lengvųjų konstrukcijų statinys, kuris į Zarasus užsukusius keliautojus bei pačius zarasiškius kiaurus metus „maitina“ tapybiškais Zaraso ežero bei jo apylinkių vaizdais.

Atveria Zaraso ežero peizažą

Virš pakrantės bei dviračių tako pakibęs grakštus plieno konstrukcijų Zaraso ežero bei jo pakrančių apžvalgos ratas jau spėjo tapti svarbiu šio ežerų krašto traukos objektu, nepaisant atvėsusio oro, pastaruoju metu itin gausiai lankoma Zarasų vieta. Šio statinio statyba kartu su projektavimu užtruko 3 metus (gen. rangovas – „Visagino statyba ir tiekimas“, sąmata – apie 2 mln. Lt). Architektas Š.Kiaunė jį suprojektavo iš „X“ principu sukryžiuotų apskrito profilio plieno kolonų konstrukcijų, kurios padėjo ratui suteikti liekną siluetą ir grakštų architektūros charakterį. Į pakrantės smėlį įsibridusių kolonų laikomas medinis pandusas, atsispyręs nuo aukštos bei gana stačios ežero pakrantės keteros, apsuka platų ratą ir spirale nusileidžia kiek žemyn, link apačioje pakrante prabėgančio dviračių tako ir įrengto liepto ežero laivams. Ant šio per 100 metrų ilgio linguojančio panduso vėjyje virš ežero tūlas gali pasijusti ir kiek nejaukiai (tokių tikrai būna), tačiau lankytojų saugumą čia užtikrina nerūdijančio plieno turėklai su plieno tinklu. Jaukumo kiek suteikia ir neslidi medinė (maumedis) panduso danga, o vakare – dar ir įrengtas apšvietimas.

Pasak architekto Š.Kiaunės, projekto realizacija visgi vyko neitin sklandžiai. Teko vietoje motelio projektuoti konferencijų centriuką, projekto autorius taip pat niekaip nerado bendros kalbos su techninio projekto projektuotojais iš AB „Pramprojektas“. „Teko nuolat kovoti dėl įvairių statinio detalių, elementų“, – PILOTUI.LT pasakojo architektas. Kaip dažniausia būna, mažiausios kainos kriterijus viešuosiuose paslaugų pirkimuose atsiliepė projektavimo bei statybos kokybei. Nors kai kur tai matoma ir plika akimi, tačiau bendro gero įspūdžio nesugadina.

Nesklandumų būta ir su pro apžvalgos ratu praeinančiu dviračių taku – šis ežero pakrantėje įrengtas itin nejautriai, formaliai. Architekto manymu, jį apsodinus augalija, situacija turėtų ženkliai pagerėti.

Geri pavyzdžiai užkrečia

Architekto Š.Kiaunės teigimu, antrajame projekto vystymo etape greta pastatyto apžvalgos rato numatyta įrengti turistų informacijos centrą, restoraną ir konferencijų centrą. Iš projektuojamo pastarojo komplekso pro stiklines vitrinas taip pat kiaurus metus bus galima grožėtis Zaraso ežero vaizdais.

Ko gero, didžiausias Zaraso ežero apžvalgos rato privalumas ne jo aukštis ar išskirtinė architektūra – tai pamatyti užtektų kartą ar kelis. Žymiai svarbiau čia patraukli aplinka bei patys vaizdai, kurie skirtingi vasarą ir žiemą, rudenį ir pavasarį, per audrą ar rūką. Kraštovaizdžio dominante jis tampa labiau vakare, kai jį bei pakrantę apšviečia čia įrengta šviestuvų bei prožektorių gausa. Dieną liaunas jo kūnas tiesiog ištirpsta vešlioje pakrantės augalijoje.

Lietuvoje kol kas pastatytas tik pirmas šiuolaikiškas apžvalgos ratas, tačiau panašūs statiniai Vakaruose jau seniai nėra jokia retenybė. Jie dažniausia įrengiami vertingam kraštovaizdžiui apžvelgti bei stebėti gyvūnus parkuose ar kituose turistų lankomose vietose. Iš įspūdingiausių tokių statinių galima paminėti Amerikoje aukštai virš Didžiojo kanjono pakibusį stiklinį lieptelį (arch. M.R.Johnson, 2007). Kad Lietuvoje panašių statinių atsiras daugiau sufleruoja ir neseniai įvykęs Anykščių šilelio lajų apžvalgos tako konkursas, kurį su projektu „Žalčio takas“ laimėjo Dž.Kisielius, I.Lukauskas, G.Gumenikovaitė ir K.Radiūnas. Be to, geri pavyzdžiai juk užkrečia.

Almanto Bružo nuotraukos

Pilotas.lt