Intensyvus Europos spaudimas privertė skolų prislėgtą Graikiją ieškoti politinio konsensuso dėl naujo finansinio gelbėjimo plano, užuot surengus referendumą, kai Europos Sąjungos (ES) lyderiai iškėlė Atėnų pasitraukimo iš euro zonos galimybę, siekiant išsaugoti bendrąją valiutą.

Sparčiai besivystantys įvykiai Atėnuose temdė Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Prancūzijos Rivjeroje pirmąją dieną, o sunerimę pasaulio lyderiai ketvirtadienį ragino Europą imtis veiksmų ir užkirsti kelią skolų krizės plitimui.

Graikijos premjeras Georgas Papandrėjas nusileido maištininkams ministrų kabinete ir sutiko atsistatydinti, užleisdamas vietą koalicinei vyriausybei, jeigu socialistai palaikys jį per penktadienį vyksiantį balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente, vyriausybės šaltiniai sakė naujienų agentūrai "Reuters".

"Jam buvo pasakyta, kad jis turi ramiai pasitraukti siekiant išgelbėti jo partiją (PASOK), - sakė vienas šaltinis, pageidavęs neviešinti savo vardo. - Jis sutiko atsistatydinti. Viskas vyko labai civilizuotai, be pagiežos."

G.Papandrėjas, kurio tėvas ir senelis vadovavo ankstesnėms kairiosioms vyriausybėms, užsiminė esantis pasiruošęs atsistatydinti dėl nacionalinės vienybės, sakydamas parlamentui, jog nėra susituokęs su savo postu.

Premjeras pabrėžė, kad anksčiau šią savaitę išsakytas jo raginimas surengti referendumą, kuris sukėlė paniką pasaulio finansų rinkose ir sukėlė partnerių Europoje įtūžį, "niekada nebuvo savitikslis", ir kad jis būtų laimingas, jeigu šio balsavimo neprireiktų.

G.Papandrėjus sakė PASOK įstatymų leidėjams, kad jis sutiko pradėti derybas su centro dešiniąja opozicija dėl laikinosios vyriausybės, siekiant įgyvendinti naują ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinio gelbėjimo programą, dėl kurios buvo sutarta praeitą savaitę. Šis žingsnis atvertų kelią pirmalaikiams rinkimams.

Graikija šį mėnesį tikisi gauti eilinę jai suteiktos paskolos išmoką - 8 mlrd. eurų. Atėnai teigia pristigsiantys lėšų gruodžio viduryje, jeigu negaus šių pinigų.

Graikijos finansų ministras Evangelas Venizelas vadovavo maištui prieš G.Papandrėją, sakydamas, kad Graikijos narystė euro zonoje yra istorinis pasiekimas ir "negali priklausyti nuo referendumo".

Premjero pozicijai nepritariantys PASOK deputatai paragino suformuoti laikinąją nacionalinės vienybės vyriausybę, kuriai, kaip mano, galėtų vadovauti buvęs Europos centrinio banko (ECB) viceprezidentas Lukas Papademas.

Pirmąkart demonstruodamas norą leistis į kompromisą, opozicijos lyderis Antonis Samaras taip pat ragino suformuoti laikinąją vyriausybę, kuri vestų Graikiją į pirmalaikius rinkimus po kelių savaičių.

Pasak jo, parlamentas pirmiausiai turėtų ratifikuoti praeitą savaitę Europos lyderių pasiektą susitarimą dėl 130 mlrd. eurų vertės Graikijos finansinio gelbėjimo plano.