Per 10 metų žemės drebėjimai pareikalavo daugiau kaip 780 tūkst. gyvybių.

Tai sudaro beveik 60 proc. su stichinėmis nelaimėmis susijusių mirčių.

„Be to, žemės drebėjimai šiuo laikotarpiu tiesiogiai paveikė dar 2 mlrd. žmonių gyvenimus“, – teigiama penktadienį medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime, kurį cituoja naujienų agentūra AFP.

Daugiausiai gyvybių nusinešė 2010 metų sausio 12 dienos 7 balų stiprumo žemės drebėjimas Havajuose. Tuomet žuvo 316 tūkst. žmonių.

Antroje vietoje – 2004 metų gruodžio 26 dienos cunamis Indijos vandenyne, kurį sukėlė 9,1 balų stiprumo požeminis smūgis. Jis pražudė 227 tūkst. žmonių.

Toliau rikiuojasi 2008 metų gegužės 12 dienos 7,9 balų stiprumo žemės drebėjimas pietvakarių Kinijos Sičuano provincijoje, per kurį žuvo 87,5 tūkst. žmonių.

„Per didžiulius žemės drebėjimus žuvusiųjų skaičius siekia 1–8 proc. pavojuje esančios populiacijos. Pateikiamas mirusiųjų ir sužeistų santykis skiriasi, tačiau daugelyje tyrimų jis siekia maždaug 1 prie 3“, – teigiama tyrime.

Aukų skaičius atsiskleidžia bangomis, pradedant greitomis aukomis, kurias pražudo griūvantys pastatai. Kiti žmonės miršta po kelių valandų, nuo patirtų vidinių organų sužalojimų, tvirtinama tyrime.

Trečioji banga ateina po kelių dienų ar savaičių, kai žmonės miršta nuo sepsio ir keleto organų veiklos sutrikimo.

Žemės drebėjimą išgyvenusieji dažniausiai patiria su prispaudimu susijusius inkstų, kepenų, blužnies sužalojimus. Taip pat dažnai pasitaiko stuburo pažeidimai, kaulų lūžiai ir plėštinės žaizdos.

Pažeidžiamiausia grupė – vaikai, sudarantys 25–53 proc. per žemės drebėjimus nukentėjusių pacientų.

Pažymima, kad besidarbuojantys nelaimės vietoje turi ne tik skubiai vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus, bet ir spręsti infekcinių ligų problemas perpildytose prieglaudose.

Priešingai paplitusiam požiūriui, lavonai pavojaus nekelia, nebent kyla choleros protrūkis.

Ilguoju laikotarpiu žemės drebėjimai taip pat turi didelės įtakos psichinei sveikatai, mat juos išgyvenusiesiems dažnai pasireiškia depresija.

Tyrimą atliko Susan Bartels iš Beth Israel diakonės medicinos centro Bostone, Masačusetse, ir Michaelas van Rooyenas iš Brighamo ir moterų ligoninės, taip pat Bostone.

Mokslininkai įspėjo, kad žemės drebėjimų keliama grėsmė didės augant pasaulio gyventojų skaičiui ir miestams plečiantis į pažeidžiamas zonas.

Tarp seisminio aktyvumo zonose esančių miestų – Tokijas (32 mln. gyventojų), Meksikas (20 mln. gyventojų), Los Andželas (15 mln. gyventojų), Stambulas (9 mln. gyventojų), pažymi tyrimo autoriai.