2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Bernardas Gailius. Dievas yra miręs? Apie religijos įtaką tarptautinei politikai

2011-11-07
Rubrikose: Religija » Religija ir visuomenė  Politika » Komentarai ir pokalbiai 
Popiežius Kroatijoje 2011 06 04-05

EPA nuotrauka

„Dievas yra miręs“. Taip kadaise pareiškė Nietzsche. Šiandien dažnas Europos intelektualas jaučia pareigą ką nors panašaus pakartoti. Taip saugomas ir gaivinamas įsitikinimas, kad religija nėra viešojo gyvenimo ir politikos dalis. Dvasingumas yra privatumas. Su tokiu teiginiu tikriausiai sutiktų didžioji dalis Europos gyventojų. Bet ar tikrai taip yra?

Šimtas tūkstančių. Tiek krikščionių kasmet nužudomi dėl tikėjimo. Tai skaičius, kurį galima pavadinti atsargiu. Jis gautas sugretinus kelių patikimų šaltinių statistinius duomenis. Taigi jis tikrai atspindi šiuolaikinio pasaulio padėtį.

Dauguma tų žmonių žūsta musulmoniškose valstybėse. Žmogžudystės yra labai patikimas įrodymas, kad islamo pasaulis religiją vertina kaip viešą reikalą. Kaip politinį reikalą. Vadinamasis „arabų pavasaris“ tik išryškino šios problemos mastą. Kai neliko griežtos vyriausybės kontrolės, radikalių musulmonų grupuotės pradėjo veikti drąsiau ir žiauriau.

Tai liudija Egipto patirtis. Ten po revoliucijos gerokai padažnėjo išpuoliai prieš krikščionis. Taip pat ir mirtini išpuoliai.

Daugelis mūsų su simpatija žvelgiame į arabų šalis. Mums atrodo, kad matome kovą už laisvę. Bet ką iš tikrųjų šios naujosios valstybės atneš krikščioniškam pasauliui? Tiksliau, tam pasauliui, kurį musulmonai vertina kaip krikščionišką.

Nes tarp tų šimto tūkstančių nužudytųjų esama ir formalių krikščionių ar apskritai netikinčių. Jie žūsta dėl to, kad žudikai juos vertina kaip krikščionis.

Bet ne tik musulmonams religija yra politikos aspektas. Visai netoli nuo mūsų plyti Rusija. Ten religinės institucijos kartu yra ir svarbios politinės struktūros. Analitikai dažnai mano, kad stačiatikių bažnyčia yra Vladimiro Putino režimo įrankis. Tačiau tai gali būti tik tipiškai europietiška iliuzija.

Stačiatikybė – neatsiejama rusiškos politinės tapatybės dalis. Stačiatikybė yra Rusija. Jos viena be kitos neįsivaizduojamos. Šis ryšys senesnis už Putino sistemą. Ir net už komunistinę sistemą.

Aiškiausiai tai liudija 2007 m. įvykęs Rusijos Stačiatikių Bažnyčios išeivijoje prisijungimas prie Maskvos patriarchato. Įkurta nuo persekiojimo pabėgusių dvasininkų Rusijos Stačiatikių Bažnyčia išeivijoje vienijo baltuosius emigrantus.

Tai buvo visų pirma antikomunistinė religinė bendruomenė. Jos atstovai nuolat įtarinėjo, kad Maskvos patriarchato dvasininkai bendradarbiauja su ateistine komunistų valdžia. Ir vis dėlto Rusijos Stačiatikių Bažnyčia išeivijoje grįžo į komunistine praeitimi atvirai besididžiuojančios Putino Rusijos globą.

Nes negali būti Rusijos Stačiatikių Bažnyčios be Rusijos. Kaip ir Rusija neįsivaizduojama be Stačiatikių Bažnyčios.

Iš čia kyla Rusijos valdžios dėmesys šiai religinei bendruomenei. Tai – ne simbiozė. Tai – vienovė.

Izraelis yra labai panašus pavyzdys. Žydų tautybė yra jų religija. O Izraelis – ne tik biblinis valstybės pavadinimas. Jis net kalbiniu požiūriu yra susijęs su Dievo vardu. Panašiai kaip angelų vardai – Gabrielis ar Rafaelis. Politiškai religinė pasaulio žydų parama Izraeliui jau apipinta legendomis ir mitais.

Tačiau net ir pačių Vakarų valstybių politiniame gyvenime religija yra svarbesnė negu kartais įsivaizduojama. Akivaizdu, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose tikėjimas Dievu yra vienas iš vertybinių valstybės pagrindų. Tai, kaip visi žino, parašyta ant kiekvieno dolerio.

Bet esama ir mažiau akivaizdžių atvejų. Šveicarijoje tradiciškai skiriasi katalikiškų ir protestantiškų kantonų politinės pažiūros. Šiaurės Airijoje katalikai ir protestantai dar visai neseniai kariavo tikrą karą. Beje, katalikų ir anglikonų santykiai yra politiniai ir visoje Didžiojoje Britanijoje.

Nuo pat Henriko VIII ir Šv. Tomo Moro laikų šios religinės bendruomenės kartu yra ir nematomos politinės partijos. Jų tarpusavio įtampa pasiekia net buvusias Britanijos kolonijas.

Visai neseniai anglikonų bažnyčios vadovas Kenterberio arkivyskupas Rowanas Williamsas lankėsi Zimbabvėje. Vyskupas pateikė šios valstybės prezidentui Robertui Mugabe skundą dėl galimų anglikonų bažnyčios narių teisių pažeidimų.

Robertas Mugabe yra ne tik prieštaringai vertinamas politikas, kaltinamas galimais žmogaus teisių pažeidimais. Jis taip pat ir katalikas. Susitikimo metu R. Mugabe priekaištaudamas priminė arkivyskupui R. Williamsui, kad anglikonai kadaise atskilo nuo Katalikų Bažnyčios.

Pagaliau ir Lietuvoje religija yra politikos veiksnys. Katalikų Bažnyčia aktyviai reaguoja į kai kuriuos įstatymų projektus. Tai ne visiems patinka ir atrodo priimtina. Bet neįmanoma paneigti, kad religiniai įsitikinimai ir politinės pažiūros Lietuvoje yra glaudžiai susiję. Panašiai, kaip ir kaimyninėje Lenkijoje, su kuria mus sieja bendra istorija.

Taip žvelgiant į pasaulį Europos religiniai skeptikai atrodo labai paradoksali mažuma. Jie vis dar turi didelę įtaką žemyno politikai. Tai patvirtina 2004 m. Europos Konstitucijos kūrimo istorija. Tuomet atsisakyta net paminėti krikščioniškas Europos kultūros ištakas.

Tačiau problema ta, kad skepticizmas nėra alternatyva religijai. Tik nedaugelis žmonių gali įsitikinimus pakeisti abejonėmis. Daugumai reikia naujų įsitikinimų.

Tai ir matome aplink save. Europoje atgimsta pagonybė, praktikuojamos Rytų religijos, plinta islamas ir naujieji religiniai sąjūdžiai.

Todėl tikėtina, kad vieną dieną Europa turės bent jau politine prasme apsispręsti. Arba susigrąžiname savą religiją, arba mums bus primesta svetima. Kaip tada prikelsime mirusį Dievą?

Komentaras skambėjo laidoje „Pasaulio panorama“, kuri transliuojama per LTV šeštadieniais, 15.30 val.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 > »
amae 2011-11-11 10:44

Jok 2,20 Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų miręs? jei nėra CARITAS IN VERITATE DARBUOSE, TAI TEKSTE TAI MAŽA PAGUODA. Ne Dievas , o šis tikėjimas yra miręs.... Mt 5,13 'Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.

viskas 2011-11-11 10:06

Ar tesingai supratau, kad kalbama apie valstybines religijos ivedima? Bet kokia institucija nepajegi keisti zmoniu ir valdziu, tik Dievas. Visos zmogiskos manipuliacijos tik parodo musu netikejima Dievo jega.

hmm 2011-11-11 09:30

Kaziui. Na be reikalo Jūs su praeities šmėklom dar kovojat. Lenino ir kiti stabai stovės tol, kol bus jų garbinančių. Numirs ta karta - stabai bus palaidoti. koks mūsų reikalas? Tuo labiau kad yra dar pas juos KP. Pas mus jį net ir simbolika - werboten:)). Net ,,stabai'' nugriauti, kaip Kryžkalnio motina:)). Nors jinai buvo tik paminklas žuvusiems kare. Nežinau, man tas lietuviškas savo praeities paneigimas aktais, kai kasdien naudojamės tuo gėriu, sukurtu tų pačių lietuvių sovietiniais laikais - atrodo kažkoks juokingas. O ką mes per 20 metų pastatėm? Tik į skolas dėl valstybės veikėjų godumo sulindom, išvarydami jaunimą emigracijon. Ar gi čia paguoda?

RationaliS 2011-11-10 23:53

"Tik nedaugelis žmonių gali įsitikinimus pakeisti abejonėmis. Daugumai reikia naujų įsitikinimų."; "Todėl tikėtina, kad vieną dieną Europa turės bent jau politine prasme apsispręsti. Arba susigrąžiname savą religiją, arba mums bus primesta svetima. Kaip tada prikelsime mirusį Dievą?" - Autoriau, o kas jei visuomenė nesutiks su bažnyčios ir religijos įtakos augimu ir nenorės grįžti į kokią nors panašią būseną kaip, tarkim, viduramžiais? Tai gal jiems religiją reikės primesti per prievartą, kaip gynybinį mechanizmą nuo islamo? O kaip toji visuomenės dalis, sugebanti mąstyti kritiškai? Tai - ne retoriniai klausimai, būtų išties malonu išgirsti atsakymus į šiuos klausimus.

Aš liksiu skeptiškas moraliniam komunizmui (t. y., tos situacijos, kuomet egzistuoja viena vienintelė moralės interpretacija, už kurią būtų atsakinga institucija, neva atstovaujanti "aukštesniosioms jėgoms", atžvilgiu). Manau, kad kaip tik reikia šviesti visuomenę, didinti jos pasaulėžiūros suvokimo kompetenciją, o ne "suskirstyti" ją į tuos, kurie "verti" (t. y., kritiškai mąstančius) turėti moralinę galimybę abejoti "viena tiesa", kurią skleidžia beveik visos religijos, ir į tuos, kurie to "neverti".

Be to, religija neturi moralės monopolijos.

Kazys 2011-11-10 14:59

Gera užuomazga diskusijai. Straipsniukas per trumpas kad galėtų būt tikslus. Kad ir sutapatinimas Rusijos su Pravoslavija. Žinau, jog tai nepavargdami kartoja 'dvasingesnieji' Rusijos sluoksniai. Tačiau kiek tame teisybės? Po komunistinio pučo milijonai 'dvasingų' rusų žudė pravosalavijos šventikus, daužė ikonas, cerkves pavertė sandėliais. Šiuo metu namažiau negu caristiniais laikais linksnuojama pravoslavija, tačiau rišys tarp pravoslavijos ir Rusijos lieka abejotinas. Visur dar stovi Leninai ir cerkvės atkuriamos prie Lenino ir Kalinino prospektų. Lenino mumija dar guli stabams pašvestame mauzolėjume.

slapyvardis 2011-11-10 14:45

Dėl išeivių Rusijos stačiatikių bažnyčios, ar tas susijungimas nereiškia tiesiog to, kad į išeivijos bažnyčią infiltruoti Rusijos valdžios agentai ar jų marionetės padarė savo darbą?

Martynas P. 2011-11-09 02:08

Puikus komentaras.

„Tik nedaugelis žmonių gali įsitikinimus pakeisti abejonėmis. Daugumai reikia naujų įsitikinimų.“ – iš čia ir atsiranda tolerancijos davatkos. Kaip kažkas yra pasakęs, liovesis tikėt Dievu žmogus pradeda tikėti bet kuo.

redakota 2011-11-08 14:16

Dar viena alternatyva yra atsisakyti religijos. Tai žinoma pati geriausia ir sveikiausia išeitis.

si 2011-11-08 12:01

Kiekviena tauta DIEVĄ įsivaizduoja savaip. Dievai yra skirtingos indvidualybės ir jie yra įsivaizduojami, o ne suvokiami. Religijos teorijos yra skirtos mokyti gyventi, veikti.

iglina 2011-11-08 11:10

rimta

« < 1 - 2 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (11)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.

Vaikų chorų šventė Kretingoje

Gegužės 26 dieną Kretingoje vyks XXII Vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų šventė „Sveika, Jūrų Žvaigžde“, į kurią tradiciškai susirenka kelios dešimtys vaikų ir jaunimo chorų ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos.