Šią savaitę studentai pradės rinkti gyventojų parašus, kad galėtų inicijuoti įstatymų pataisas.

Studentai siūlys studijų rezultatus peržiūrėti ne kas dvejus metus kaip dabar, o kas pusmetį. Tam, kad gerai studijuojantys, tačiau už mokslą mokantys studentai, dažniau turėtų galimybę pereiti į nemokamas vietas, praneša LTV Naujienų tarnyba.

Įgyvendinus švietimo reformą studentų mokymosi rezultatai dabar peržiūrimi tik kas porą metų. Tokia tvarka studentams kelia nepasitenkinimą – esą kad ir kaip jie besimokytų, turintieji studijų krepšelius dvejus metus gali jaustis ramūs, o mokantieji už mokslą ir toliau lieka mokamose vietose.

Nepatenkinti studentai žada inicijuoti, kad Seimas priimtų pataisas, jog rotacija vyktų po kiekvienos sesijos.

Nes pirmoji rotacija šiemet, anot studentų, parodė, kad pakilti iš mokamos į nemokamą vietą pavyko tik nedaugeliui.

„Žymaus perėjimo nebuvo. Jeigu perėjo, tai perėjo tik keli studentai žiūrint į atskiras programas, specialybes“, – sako Vilius Morkūnas, Studentų atstovybių sąjungos atstovas.

Labiausiai studentams kliūva tai, kad turintysis studijų krepšelį per rotaciją jį praranda tik tuo atveju, jei jo rezultatai 20 proc., o tai yra maždaug 2 balais, prastesni nei kurso vidurkis.

Anot studentų, pavyzdžiui, socialiniuose moksluose pažymiai dažniausiai būna apylygiai, todėl realiai mokančiajam už mokslą pakilti į nemokamą vietą esą nėra galimybių.

„Visi turėtų būti sudėlioti pagal savo vidurkius tiek, kiek yra valstybės finansuojamų vietų. Čia brėžiam brūkšnį ir tuos finansuojam. Ir tai turėtų vykti po kiekvienos sesijos“, – sako akcijos iniciatorė Ieva Kačinskaitė.

G. Steponavičius: studentų rotacija realiai vyksta kas semestrą

Ministras esamą tvarką gina. O tūkstančiui gerai besimokančiųjų, tačiau po rotacijos nepakilusių į nemokamas vietas, iki metų pabaigos žada kompensuoti 11 mln. Lt.

„Rotacija, nors ji yra įtvirtinta kas dvejus metus, vyksta kas semestrą ir dabar, nes mūsų turimais duomenimis iki 2 metų, t. y. nelaukiant dviejų metų, universitetuose į valstybės finansuojamas vietas perėjo 7,5 proc., kolegijose – 31,7 proc. studentų kalbant apie valstybinį sektorių.

Tai galima sakyti, kad net nepraėjus 2 metams iškrentant nepažangiems studentams į jų vietas ateina savo lėšomis studijavę“, – aiškina švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Studentai raginami aktyviau dalyvauti švietimo sistemos formavime

Neformalus aktyvių studentų judėjimas „Studijų revoliucija“ ragina Lietuvos studentus aktyviau dalyvauti šalies švietimo sistemos formavime.

Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu, „Studijų revoliucijos“ iniciatorė Ieva Kačinskaitė sakė, kad pagrindinė studentų judėjimo mintis yra kompleksiškai pažiūrėti į visą švietimo sistemą ir keisti ją, atsižvelgiant į studentų poreikius.
Pasak judėjimo iniciatorės, lapkričio 10-11 dienomis Vyriausioji rinkimų komisija turėtų išduoti parašų lapus, tada ir prasidės pagrindinis studentų judėjimo darbas.

„Įstatymų pataisos jau yra pateiktos Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuriose daugiausiai dėmesio kreipėme į rotacijų peržiūrėjimą ir magistrantų klausimus,“- BNS sakė Ieva Kačinskaitė.

Anot I. Kačinskaitės, kalbant apie studentų rezultatų peržiūrėjimą, rotacija turėtų vykti ne kas du metus, bet po kiekvieno mokymosi etapo, t.y. po kiekvienos sesijos ir studentai pagal balų vidurkius turėtų būti sudėlioti lygiai, o ne su 20 proc. kartele.

Tačiau jei studentams pavyks surinkti reikiamą skaičių parašų, dėl rotacijos spręs Seimas.

„Jei bus surinkta 50 tūkst. ir daugiau parašų, mes patikrinsime ir tuomet jie [pataisų iniciatoriai] eis į Seimo tribūną ir pristatys tą įstatymo projektą. Seimas jau tada turės priimti vienokį ar kitokį įstatymo pakeitimą“, – teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Parašus studentai pradės rinkti šį penktadienį, o juos pateikti rinkimų komisijai turės per du mėnesius.

LRT, BNS