Lapkričio 10 d., ketvirtadienį, 18 val.  Bažnytinio paveldo muziejuje vyks Gailestingumo metų paskaita „Gailestingojo Jėzaus paveikslo teologija ir ikonografija". Paskaitą skaitys menotyrininkė dr. Skirmantė Smilingytė–Žeimienė.

2011 metus Lietuvos katalikų ganytojai paskelbė Dievo Gailestingumo metais. Tikintieji buvo skatinami atsiverti Dieviškajam Gailestingumui ir teikti žmogiškąjį. Į dideles ir mažas, atokias ir šalia Vilniaus esančias parapijas pasklido Gailestingojo Jėzaus atvaizdai, sukurti pagal garsųjį, šv. Faustinos Kovalskos vizija paremtą, Išganytojo atvaizdą, šiandien matomą Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje.

Gailestingojo Jėzaus vaizdinys, vizualizuotas to paties pavadinimo paveikslu, yra talpus ir teologiniu, ir ikonografiniu aspektais. Ikonografinė raiška neabejotinai remiasi Švč. Jėzaus Širdies vaizdavimo tradicija, plačiausią sklaidą patyrusia XX a. I pusėje. Paveikslo ikonografinės gijos veda ir į senuosius Penkių Jėzaus žaizdų atvaizdus, kuriuose iš širdies žaizdos srūva kraujo srovė. Sklindantys iš Jėzaus Širdies spinduliai leidžia reflektuoti spindulių pluošto kaip Malonės ženklo buvimą dailės kūriniuose.

Be to, Gailestingojo Jėzaus paveikslą galima laikyti savitu Kristaus – Pasaulio valdovo įvaizdžiu. Kartu su detalėmis, simbolika „paveldima“ ir sumuojama teologinė jų prasmė. Kita vertus, negalima pamiršti, kad yra du garsūs Gailestingojo Jėzaus paveikslai – vilniškis ir krokuviškis, ir jų ikonografiniai gestai kitaip niuansuoti.

Gailestingumo metais Bažnytinio paveldo muziejuje buvo skaitomos paskaitos, skirtos Gailestingojo Jėzaus gerbimo tradicijai, šv. Faustinos Kovalskos istorijai, Gailestingojo Jėzaus paveikslo istorijai pristatyti. Gruodžio 7 d. dominikonas Saulius Rumšas skaitys paskutinę šio ciklo paskaitą „Dvasinis ir socialinis Gailestingumo aspektas Ankstyvojoje krikščionybėje“.

Daugiau informacijos www.bpmuziejus.lt