Sekmadienį prieš vidudienio maldą popiežius pratęsė mąstymus apie amžinąjį gyvenimą, praneša Vatikano radijas. „Šio sekmadienio liturgijos skaitiniai mus ragina pratęsti mąstymus pradėtus Mirusiųjų tikinčiųjų minėjimo proga, - kalbėjo Šventasis Tėvas vidudienio maldos proga į Šv. Petro aikštę susirinkusiems tikintiesiems.

Mirties ir amžino gyvenimo klausimu labai aiškiai skiriasi tikinčiųjų ir netikinčiųjų požiūriai, arba, galėtume sakyti: turinčiųjų viltį ir jos neturinčių. Šv. Paulius Tesalonikiečiams rašo: „Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties“ (1 Tes 4,13). Tikėjimas Kristaus mirtimi ir prisikėlimu taip pat ir čia yra tarsi lemtinga takoskyros linija.

Kita proga, Efezo krikščionims šv. Paulius primena, jog jie prieš priimdami Gerąją Naujieną buvo „be vilties ir be Dievo pasaulyje“ (Ef 2,12). Iš tiesų, graikų religija, pagoniški mitai ir kultai, nesugebėjo paaiškinti mirties slėpinio. Vienas antikos laikų užrašas skelbia „In nihil ab nihilo quam cito recidimus“, kas reiškia: „Iš nieko į nieką greit grįšime“. Iš tiesų, jei nebūtų Dievo, jei nebūtų Kristaus, visas pasaulis prasmegtų tuštumoje ir tamsoje. Šitoks nihilizmas yra įgavęs ir naujų šiuolaikinių formų, kurios, kartais net nejučiomis, deja, užkrėtė daug jaunimo.

Šios dienos Evangelijoje, - tęsė popiežius Benediktas, - skambėjo garsusis palyginimas apie dešimtį mergaičių, pakviestų į vestuvių pokylį, kuris simbolizuoja Dangaus karalystę ir amžinąjį gyvenimą. Kalbėdamas apie šį ganėtinai džiugų reginį, Jėzus vis dėlto pamoko tiesos, kuri mus verčia rimtai susimąstyti. Tik penkios iš dešimties mergaičių patenka į pokylį. Jos atvykusį jaunikį pasitiko su degančiais žibintais, nes iš anksto buvo pasirūpinusios aliejaus.

Kitos penkios neišmintingos, kurios aliejaus neturėjo, liko už durų. Kas gi yra tas „aliejus“, kurio būtinai reikia, norint patekti į vestuvių pokylį? Šv. Augustinas ir kiti senovės autoriai mano, kad tai meilės simbolis. Išmintingas žmogus žemiškajame gyvenime daro gerus darbus, nes žino, kad po mirties bus per vėlu. Kai būsime prikelti paskutiniajam teismui, būsime vertinami pagal tai, ką gero padarėme. Šita meilė kartu yra Kristaus dovana, suteikta mums Šventosios Dvasios. Kas tiki Meilės Dievą, tas turi savyje nenugalimą viltį. Ji tarsi uždegtas žibintas nušviečia kelią, kuris per mirties naktį veda į didžiulę gyvybės šventę.

Mariją, Išminties Sostą, prašykime, kad mus mokytų tikrosios išimties – tos, kuri tapo kūnu Jėzuje. Jis yra į amžiną gyvenimą su Dievu vedantis  kelias. Jis mums parodė Tėvo veidą ir suteikė mums meilės kupiną viltį. Dėl to į Viešpaties Motiną Bažnyčia kreipiasi šiais žodžiais: „Vita, dulcedo, et spes nostra“ („mūsų gyvybe, saldybe ir viltie“). Mokykimės iš jos gyventi ir mirti su nenuviliančia viltimi.

* * *

Po vidudienio maldos, Popiežius paragino nutraukti smurtą Nigerijoje. „Su nerimu seku tragiškus įvykius pastarosiomis dienomis Nigerijoje ir, melsdamasis už aukas, prašau nutraukti smurtą, kuris neišsprendžia problemų, o tik jas pagilina, sėja nesantaiką ir susiskaldymą netgi tarp tikinčiųjų“, - kalbėjo Benediktas XVI sekmadienio vidudienį.

Penktadienio vakarą Nigerijos šiaurės miestuose prasidėjusiuose radikalių islamistų išpuoliuose prieš policiją, valdžios institucijų pastatus, o taip pat prieš krikščionių maldos namus žuvo ne mažiau kaip šešios dešimtys žmonių. Kai kurie šaltiniai kalba net apie pusantro šimto aukų.