Pastaruoju metu itin daug publikacijų mūsų šalies (ir ne tik) spaudoje aptinkame apie padarytus jaunų žmonių nusikaltimus. Graudu, tačiau kuo toliau, tuo labiau jaunų žmonių padaromų nusikaltimų mastai vis didėja, o jų elgesys įgauna protu nesuvokiamo žiaurumo pagreitį. Visa tai skatina susimąstyti dėl vis didėjančio jaunuolių žiaurumo. Itin skaudu, kai dažnas neapgalvotas poelgis pasibaigia jauno žmogaus mirtimi.

Jaunų žmonių nusikalstamumas, mano manymu, yra aktuali ir svarbi socialinė-teisinė problema, su kuria susiduria daugelis valstybių, o Lietuva ypač. Dažnai mes metame kaltinimo šešėlį ant jaunų žmonių už jų padarytus pažeidimus, už normų nesilaikymą, tačiau nesistengiame suprasti priežasčių, kurios skatina jaunus žmones nusikalsti.

Vaikų elgesys daugiausiai priklauso nuo socializacijos proceso sėkmės. Šis procesas vyksta visą gyvenimą. Žmogų veikia iš esmės visi veiksniai, tačiau ypač didelę reikšmę individo formavimuisi turi šeima, mokykla, žiniasklaida, draugai. Šiame straipsnyje apžvelgsiu tik kelis veiksnius, turinčius įtakos jaunų žmonių nusikalstamumui: tai – nusikalstamumas šeimose, smurtas prieš vaikus, žiniasklaidos poveikis bei draugų įtaka. Galima diskutuoti, kuris iš šių socializacijos veiksnių turi didžiausią įtaką ugdant ir formuojant jauno žmogaus asmenybę, tačiau tikriausiai nekyla abejonių, kad šeima yra pirmoji socialinė struktūra, perteikianti tam tikrus elgesio modelius. Todėl reikia atkreipti dėmesį į šeimos įtaką atliekant nepilnamečių nusikaltimų prevenciją ar, atvirkščiai, paskatą nusikalsti. Nė vienas gimęs vaikas negali būti pavadintas nusikaltėliu. Šeima yra pirmasis institutas, galintis paskatinti kriminalines elgesio užuomazgas.

Kaip jau minėjau, itin svarbus veiksnys, skatinantis jaunuolius nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių normų, įstatymų, yra nusikalstamumas namuose. Viena iš akivaizdžiausių sąlygų, nulemiančių vaikų polinkį nusikalsti – kitų šeimos narių kriminalinis elgesys. Kodėl taip yra? Kokios priežastys lemia tai, kad vaikas perima šeimos narių elgesį? Pirma, nusikalsti linkę tėvai vaikus augina daug skurdžiau, palyginti su kitais. Taip dažniausiai yra dėl to, kad jie gauna mažus atlyginimus, dažnai susiduria su nedarbo problema. Antra, tokių tėvų elgesys daro blogą įtaką vaikams. Dažniausiai tėvai tiesiogiai neskatina savo vaikų nusikalsti, tačiau jų požiūris, vertybinė orientacija turi įtakos vaiko pasaulėžiūros susidarymui. Todėl itin svarbu yra tai, kad vaikas augtų darnioje, jaukioje šeimos bei namų aplinkoje, kad jis nematytų bei pats nepatirtų smurto iš tėvų.

Agresyvus tėvų elgesys su vaikais yra viena esminių priežasčių, skatinančių jaunuolius tapti deviantais. Smurtas prieš vaikus pasireiškia ne vien tik fiziniu būdu. Smurtas prieš vaikus apima tokius veiksnius kaip vaiko neigimas, fizinis, emocinis smurtas ir seksualinė prievarta. Smurtą prieš vaikus pirmiausiai lemia socialinė-ekonominė padėtis visuomenėje. Drįstu teigti, kad Lietuvoje smurtui prieš vaiką yra palankios sąlygos: būstų problema, aukštas nedarbo lygis, alkoholizmas. Glaudžiai susiję yra smurtas ir nesirūpinimas vaikais. Neprižiūrimi arba emocinę prievartą patyrę vaikai yra labiau linkę nesimokyti, patologiškai elgtis ir galiausiai tapti kriminaliniais nusikaltėliais.

Kitas itin svarbus socializacijos veiksnys, darantis itin didelį poveikį jauno žmogaus asmenybei, yra žiniasklaida. Ji tampa itin svarbiu asmenybės socializacijos veiksniu, nes formuoja išorinio pasaulio sampratą, požiūrį į įvairius reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą. Įvairūs tyrimai patvirtino, kad agresyvaus turinio filmų, netgi animacinių, žiūrėjimas (ypač pakartotinis) didina vaikų agresyvumą: kuo daugiau smurto ir prievartos demonstruojama televizijos laidose, tuo dažniau vaikai savo tarpasmeniniuose konfliktuose laiko agresiją veiksminga problemų sprendimo priemone. Kitas neigiamas žiniasklaidos poveikio aspektas tas, kad informacijos priemonėse siekiama sudominti kuo didesnę auditoriją, pateikiant kuo operatyvesnę ir kraupesnę informaciją, nesigilinant į nusikaltimų priežastis ar sąlygas, kuriomis formavosi nusikaltėlio asmenybė. Todėl itin svarbu, kad tėvai padėtų vaikams atsirinkti tai, ką galima žiūrėti, o ką tiesiog praleisti.

Dar viena labai svarbi aplinka, kurioje vaikas praleidžia didelę dalį savo laiko, bei kuri prisideda prie vaiko asmenybės formavimo, yra mokykla. Galima išskirti tokias pagrindines agresyvaus elgesio priežastis, kurias jaunas žmogus pasiima iš mokyklos – tai nesėkmės moksle, nuobodulys, stereotipinė mokytojų nuomonė apie agresyvų elgesį, triukšminga mokyklos aplinka, silpnas ryšys su mokykla, nepalanki mokyklos atmosfera, mokyklos feminizacija, nepakankama elgesio kontrolė, menkas dėmesys teigiamo elgesio skatinimui, pedagogų ir moksleivių sąveikos problemos. Vaikai, augę nepalankiomis šeimos sąlygomis, palyginti su jų bendraamžiais, ateina į mokyklą blogiau pasirengę mokymuisi, dažniau atsilieka moksle, stokoja mokymosi motyvacijos, nuolat sulaukia neigiamų mokytojų vertinimų, jų santykiai su pedagogais ir bendraamžiais yra sudėtingi. Draugiškos atmosferos kūrimas mokykloje, teigiamo elgesio skatinimas, vertybių formavimas bei vienodas mokytojų požiūris į kiekvieną mokinį turėtų būti nuo mokymo proceso neatsiejami dalykai.

Aišku, nusikalsti linkusio žmogaus elgesio formavimuisi turi įtakos ir pačios asmenybės ypatumai: charakteris, savęs vertinimas, elgesio motyvacija. Tokio elgesio paauglių poreikiai dažniausiai viršija jų išgales. Jie dažnai patiria vidinį konfliktą, kurio priežastis – prieštaravimas tarp siekimo įtvirtinti savo asmenybę ir nesuvokto nepasitikėjimo savo jėgomis. Nors šie paaugliai dažniausiai pervertina save, kelia sau pernelyg aukštus tikslus, jiems būdingas nepasitikėjimo savimi jausmas, kurį nulemia nuolat patiriamos nesėkmės: nesiseka mokslas, prasti santykiai su bendraamžiais, nepalankus suaugusiųjų vertinimas.

Apibendrindama dar kartą galėčiau pridurti, jog tėvų atsakomybės už savo vaikus sumažėjimas, šeimų ekonominės problemos, nepakankama socialinių ir specializuotų prevencijos institucijų veikla, lėšų trūkumas spręsti vaikų užimtumo problemas skatina nepilnamečių nusikalstamumą. Jie ypač jautrūs neigiamiems socialiniams reiškiniams, tokiems kaip mokymosi prestižo smukimas, ekonominė krizė. Į nusikalstamą veiklą įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių, dažniausiai tai nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, nepilnamečiai, vaikai.

Pastaraisiais metais vis didėja rūpestis dėl suaugusiųjų, kurie panaudoja vaikus, nesulaukusius baudžiamosios atsakomybės amžiaus, kriminalinei veiklai vykdyti, žinodami, kad jie negali būti apkaltinti ir paprastai po arešto bus paleisti. Tokios veiklos diapazonas – nuo apiplėšimų ir įsilaužimų į namus iki narkotikų kontrabandinio vežimo ir platinimo.

Lietuvoje ne tik auga jaunų žmonių nusikalstamumas, bet ir mažėja nusikaltėlių amžius. Vis dažniau įstatymus pažeidžia jaunesni nei 14 metų vaikai. Be to, labiausiai baugina tai, kad paaugliai elgiasi vis priešiškiau ir žiauriau. Jie dalyvauja muštynėse, užpuolimuose, šantažuoja, nedvejodami naudoja ginklus, vagia ir netgi žudo.

Jaunuolių nusikalstamumas, tapęs opia problema ne tik mūsų, bet ir daugelyje kitų valstybių, kasmet vis didėja. Todėl vaikams jau ankstyvame amžiuje turėtų būti perduodamos visuomeninės ir pilietinės vertybės, jie taip pat turi gauti pagalbą integruodamiesi į visuomenę. Be to, svarbu mažinti socialinius skirtumus, skurdą ir socialinę atskirtį valstybėje, reikėtų skirti daugiau dėmesio prevencijai ir socialinei įtraukčiai, o laisvės atėmimo priemonės ir bausmės, mano manymu, nepilnamečiams turėtų būti kraštutinės priemonės.

Taigi, prieš smerkdami jaunus žmones už jų padarytus nusižengimus, už šiurkštų elgesį, visų pirma susimąstykime, kokią visuomenę mes patys kuriame, ir ar viską padarome, kad jaunas žmogus taptų visaavertis mūsų visuomenės veikėjas.