Šventojo Tėvo raginimas sustabdyti Nigerijoje smurtingus tragiškus įvykius paguodė to krašto katalikų bendruomenę. Tvirtinama, jog 150 žmonių žuvo per musulmonų teroristų grupuotės „Boko Haram“ išpuolius Jobės ir Bornu valstijose surengtus prieš policiją, valdžios institucijų pastatus, krikščionių maldos namus ir musulmonų teologijos studijų centrą. Džoso arkivyskupas Ignatius Ayau Kaigama katalikiškai žinių agentūrai „Fides“ pareiškė, jog labai džiaugiasi, kad popiežius galvoja apie Nigeriją ir meldžiasi už krašto gyventojų taikų sambūvį.

Dėkodamas popiežiui Benediktui XVI Džoso arkivyskupas išreiškė viltį, kad popiežiaus raginimas galės paskatinti valdžios pareigūnus skubiai imtis priemonių kuo greičiau užkirsti kelią naujiems smurto proveržiams. Anot ganytojo, vyriausybė turėtų ne tik siųsti daugiau policininkų į neramius regionus, bet kaupti daugiau informacijos apie neraminančius įvykius ir ja labiau dalytis su kitais.

Tam tikri žmonės be jokios atodairos žudo kitus, ir tai nuolat tęsiasi. Tačiau nėra valdžios institucijos, kuri galėtų pasakyti, kas jie, kaip susiorganizavo ir iš kur atvyko, iš Nigerijos ar galbūt iš užsienio? Padėtis turi būti kontroliuojama. Tačiau nėra jokios kontrolės sistemos, o tai padaryti gali tiktai krašto vyriausybė, kalbėjo Džoso arkivyskupas Kaigama.

Ganytojas priminė Šventojo Tėvo žodžius, jog smurtas neišsprendžia problemų, o jas didina, sėja neapykantą ir susiskaldymą taip pat tarp tikinčiųjų.

Nigerijos arkivyskupas pridūrė, jog vis daugiau gyventojų mano, kad taiką galėtų užtikrinti būtent krašto padalijimas pagal gyventojų religinį pasiskirstymą: į musulmonišką šiaurės ir krikščionišką pietų Nigerijas. Tačiau anot Džoso arkivyskupo, padalijimas tik padaugintų problemas, nes krikščionys gyvena taip pat šiaurėje, kaip musulmonai pietuose.

Reikia ne atsiskirti, o pratintis gyventi kartu taikoje ir drauge ieškoti būdų kaip spręsti ekonomines, socialines ir jaunuomenės bedarbystės problemas, stumiančias daug jaunų žmonių į politinių fanatikų rankas. Jei šios problemos bus išspręstos, galėsime gyventi darniai vieni greta kitų, - pažymėjo arkivyskupas Kaigama.

Pasak jo, remiantis Damataru, kur buvo sudegintos kelios bažnyčios, parapijos klebono pasakojimu, užpuolėjai, kurie panaudojo labai galingus sprogstamus užtaisus, buvo ne vietiniai gyventojai, o turbūt užsieniečiai.

Niekas nekvestionuoja vietinės atsakomybės už pastarojo meto smurto proveržius, tačiau vis labiau ima aiškėti, kad už šių išpuolių veikia užsienio jėgos. Todėl krašto vyriausybė turi jaustis įpareigota paaiškinti, kas yra šios grupės, kaip jos gali įsigyti bombas ir sprogmenis, kaip jog galėjo susiorganizuoti taip, kad žmonėms galėtų padaryti maksimalų nuostolį be saugumo pajėgų įsikišimo.

Anot Džoso arkivyskupo, Nigerijai kelia grėsmę taip pat iš Libijos arsenalų per pilietinį karą prapuolę ginklai ir sprogmenys. Bažnyčios atstovai tikisi, kad vyriausybė atidžiau kontroliuos sienas, vandens ir oro uostus, kad į Nigeriją nebūtų įvežami ginklai iš užsienio.