Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad siūloma aukštųjų mokyklų reforma bus neįmanoma, jei tam kategoriškai pasipriešins akademinė bendruomenė.

"Jeigu akademinės bendruomenės iš principo nemato perspektyvos, nenori reformos, net Seimas turbūt nesiryžtų imtis tų žingsnių", - trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje dėl siūlomo aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo sakė N.Putinaitė.

Ministerijos atstovė tvirtino, jog ekspertų darbo grupė siūlomą modelį rengė kaip siekiamybę numačiusi itin aukštus tikslus - kaip Lietuvos universitetus paversti regiono lyderiais.

"Ekspertų grupė kėlė labai aukštus tikslus, matė Lietuvą globaliam pasauly, ne tokią, kuri yra šalia Latvijos ir Estijos, o Lietuvą globaliam pasauly, matė statistiką, kiek investuojama į aukštąjį mokslą, kaip atrodom tarptautiniu mastu moksle, ir klausimą kėlė - kaip padaryti, kad Lietuvos universitetai būtų ryškūs regione, matomi, traukos centru", - sakė N.Putinaitė.

Tuo pačiu, pasak viceministrės, darbo grupė ieškojo ir jau šiuo metu egzistuojančių problemų sprendimo būdų, mažėjant ir ateityje vis mažėsiant studentų skaičiui.

"Nuogąstavimas buvo labai didelis, kai mažėja studentų, kas bus apskritai Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, ir tie siūlymai susiję su realiomis problemomis", - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.

Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl universitetų optimizavimo siūlo Vilniuje ir Kaune palikti po vieną universitetą, palaipsniui visus sujungiant į vieną. Darbo grupės siūlymu, Vilniaus universitetai galėtų būti sujungti iki 2015 metų pabaigos, Kaune - iki 2017 metų pabaigos.

Ekspertų teigimu, palaipsniui jungiant universitetus būtų atsisakoma studijų programų ir fakultetų dubliavimo, mokslo potencialas būtų sutelktas vienoje vietoje. Taip būtų sukurti tarptautinėje erdvėje konkurencingi universitetai, teigia ekspertai ir savo siūlymuose būsimus universitetus jie vadina "siektinu universitetu".

Minėtos darbo grupės išvadose tvirtinama, kad dėl demografinių tendencijų iki 2020 metų studentų skaičius smuks daugiau kaip 40 proc., tad po kelerių metų dalis universitetų negalės vykdyti studijų programų dėl studentų trūkumo.

Vertindami esamą situaciją ekspertai atkreipė dėmesį, kad tame pačiame mieste esančių universitetų programos - panašios, studijų ir mokslo tyrimų potencialas išskaidytas, o mažieji universitetai yra per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

Ekspertai taip pat teigia, kad Lietuvoje nėra nė vieno universiteto, apimančio visą žinių universalumą ir turinčio tarptautiškumo potencialą, tačiau dalį požymių atitinka VU, KTU, VDU, VGTU.

Vilniuje siūloma reformą pradėti iki 2012 metų pabaigos Vilniaus pedagoginį universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto (VU), o vėliau iki 2015 metų pabaigos sujungti VU ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Mykolo Romerio universitetas (MRU) valstybinių aukštųjų mokyklų konsolidavimo procese nedalyvautų, jam siūloma ieškoti privataus investuotojo.

Kaune reforma vyktų Lietuvos kultūros akademiją prijungiant prie LSMU, VU Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos filialą prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Taip pat Aleksandro Stulginskio universitetas būtų prijungtas prie Kauno tehnologijos universiteto (KTU). Pirmąjį reformos etapą siūloma baigti iki 2012 metų pabaigos.

Toliau iki 2014 metų pabaigos būtų sujungti LSMU ir VDU, o reforma būtų baigta iki 2017 metų pabaigos sujungiant VDU ir KTU.

Dėl menų aukštųjų mokyklų ekspertai vienos nuomonės nepateikė. Jų teigimu, yra kelios alternatyvos - Vilniaus dailės akademiją bei Muzikos ir teatro akademiją palikti veikti atskirai, arba jas sujungti į bendrą menų akademiją, arba vėliau prijungti prie konsoliduoto Vilniaus universiteto. Šį klausimą ekspertai siūlo svarstyti atskirai nuo visos aukštųjų mokyklų reformos.

Klaipėdos ir Šiaulių universitetų galimybių ekspertų grupė iš viso nesvarstė.

Šiuo metu Lietuvoje yra 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų. Dauguma jų įsikūrusios Vilniuje ir Kaune.