Prieš mėnesį paskelbus premjero Andriaus Kubiliaus sudarytos darbo grupės dėl universitetų optimizavimo rezultatus, politikai, akademinė bendruomenė ir sujudo, ir sukruto, pradėjo aiškintis, ar išties į ekspertų pasiūlymus atsižvelgti reikia, ar jie naudingi.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) priėmė sprendimą, jog į šiuos reikalus nesikiš ir diskusijose nedalyvaus, nebent klausimai būtų glaudžiai susieti su studijų turinio kokybe ir kriterijais. 

O prieš tai, iškart po ekspertų grupės darbo rezultatų pristatymo, susirinko Lietuvos universitetų rektorių konferencija, nusprendusi, jog pasiūlymas gal ir racionalus, tačiau viską reikia gerai apgalvoti ir prievartos elementas veiksmams skatinti čia esą nereikalingas. Jei universitetai jungsis, tai jungsis taip, kaip nori, kada nori.

Ieškodami bendro sprendimo, suinteresuotieji  jau renkasi į diskusijas, kurių bus dar ne viena ir ne dvi. Vakar Seime vykusiame Švietimo ir mokslo ministerijos, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Lietuvos universitetų bei studentų atstovai susirinko padiskutuoti apie būsimus pokyčius.

Zenekos nuotrauka

„Eskpertų siūlymą reikėtų priimti kaip siūlymą politinei bendruomenei, visuomenei diskutuoti ir svarstyti universitetų raidos būdus, perspektyvas, nors tinklą optimizuoti galima ir taip, kaip siūlo ekspertai“, – tikino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Jo nuomone, ekspertų siūlymai yra pamatuoti, nes artėjanti demografinė krizė unversitetams taps iššūkiu. Tai – viena priežasčių, kodėl daug dėmesio reikia skirti universitetų patrauklumui ne tik regione, bet ir pasaulyje žinomumui, paskatinimui. „Tai – provokacija visiems, o ypač – akademinei bendruomenei, nes drąstiški veiksmai čia neįmanomi be jos pritarimo“, – sakė V. Stundys.

Rektorių konferencija remia diskusiją ir bendrus sprendimus

Evaldo Butkevičiaus nuotrauka © Kauno diena

Bendra rektorių nuomone, geriausias būdas įvykdyti universitetų reformą – aukštųjų mokyklų bendruomenių susitarimai: „Sunkiai įsivaizduočiau politinius sprendimus, nors kitos šalys jų neatmeta. Netgi išsivysčiusių šalių valdžia stengiasi daryti įtaką universitetų veiklai“, – teigė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nuomonę pristatęs konferencijos pirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas.

Jis sakė, jog „Lietuvai reikalingi pasaulyje konkurencingi universitetai, siekiantys kokybės, o vienas būdų tai pasiekti – konsoliduoti žmogiškus ir finansinius resursus.“

Tačiau jis, priešingai nei ekspertai, tvirtina, jog universitetai turi būti ir universalūs, ir specializuoti. Tai jis siūlo remdamasis ne tik savo, bet ir tarptautine patirtimi.

Vienintelio jau susijungusio Lietuvoje universiteto (LSMU) rektorius pripažino, jog studijų programos daugelyje universitetų dubliuojasi, o lėšos skirstomos neracionaliai, tad tinklo pertvarka yra būtina.

Jo nuomone, ekspertų išvados privertė akademinę bendruomenę sukrusti, paskatino diskutuoti. To iki šiol trūko. Kai buvo steigiamas LSMU, Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), nenorėdama jungtis prie LSMU, į kalbas nesileido.  Tuo metu R. Žaliūnas tvirtino, kad LSMU trūksta LKKA esančių specialybių: tik tada, R. Žaliūno nuomone, LSMU galėtų tapti visaverčiu universitetu, kuriame dėmesys kreipiamas ne tik į žmogaus sveikatą, bet ir į jos stiprinimą:  „Darysiu viską, kad universitete atsirastų visos mums reikalingos komponentės.  Jei dialogas ir toliau nevyks, reikės kurti alternatyvias struktūras“, – sakė R. Žaliūnas.

Tikslų pasiekti galima ir ne tokiomis drastiškomis priemonėmis

Nors ir esant bendrai rektorių konferencijos nuomonei, daugelis universitetų vadovų tikina, jog svarbiausias čia – universitetų reformos tikslas: padidinti bendrą mokslinį Lietuvos potencialą, pagerinti studijų kokybę.

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Dar pristatant ekspertų išvadas minėta, jog Lietuva nėra turtinga valstybė, išgalinti suteikti kiekvienam universitetui po savo laboratoriją. Tad reikia sujungti universitetus, kad ryšiai tarp jų taptų stipresni ir glaudesni. Kaip tvirtino daugelis diskusijoje dalyvavusių rektorių, to pasiekti galima ne tik jungiant universitetus.

Tarkime, Vilniaus  pedagoginio universiteto (VPU) studentai baigia chemijos specialybę  neturėdami progos padirbėti su moderniomis šiuolaikinėmis technologijomis. Kaip tikino VPU studijų prorektorius Vytautas Bernotas, sprendžiant šią problemą galima sudaryti sutartis su kitais universitetais ar moksliniais institutais ir naudotis jų technologine baze. Vien dėl to pedagoginio universiteto nereikia sujungti su Vilniaus universitetu, kitais universitetais.

Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas patvirtino didžiųjų Kauno universitetų planus, numatančius, jog informatikus Kaune aprūpins vienas centras.

Jo nuomone, universitetų jungimo klausimas yra itin aktualus, ir jį spręsti turi ir politikai, ir universitetai, kurie turi savų interesų ir sprendimų patys tikrai nepriims.

N. Putinaitė: „Nėra veiksmų, nėra iniciatyvų, nematyti judėjimo“

Zenekos nuotrauka

Štai taip Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Nerija Putinaitė sakė apie universitetų pasiūlymus. Universitetai, pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, turi didelių galimybių bendradarbiauti, tačiau iki šiol nieko doro ta linkme nepadarė: „Nėra veiksmų, nėra ryšių, nematyti judėjimo. Atviros prieigos centrai beveik priverstine tvarka atsirado, matėme visišką užsidarymą. Gerai, kad dabar universitetai jau pradėjo diskutuoti“, – aiškino N. Putinaitė.

Jos nuomone, universitetai turi problemų, jas supranta, tačiau nieko nedaro, bandydami jas įveikti.

Viceministrė patikino, kad darbo grupė, sudaryta iš autoritetingų verslo ir mokslo atstovų, nesusijusių su aukštųjų mokyklų administracijomis, pasiūlė, kaip reikia traktuoti dabartinę universitetų situaciją ir jų ateitį. Ji tikino, kad „dėl terminų ir galimų etapų būtų galima diskutuoti, tačiau viena aišku: be akademinės bendruomenės įsitraukimo ir suvokimo, jog artėjantys procesai yra geri, palankūs, ir naudingi, tolesnio vyksmo nebus.