2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Paroda, jungianti Lietuvą ir Prancūziją

2011-11-11
Rubrikose: Kultūra » Dailė  Kultūra » Informacija 
Paryžius

Akvilės Adomaitytės nuotrauka

Vilniaus galerijoje „Arka“ atidaryta paroda, kurioje eksponuojami iš privačių kolekcijų ir dailininkų surinkti darbai. Visi autoriai – studijavę ar gyvenę Paryžiuje.

Parodos rengėjai sako, kad kultūros tiltai tvirtesni už gelžbetoninius. Vienas tokių – Lietuvos ir Prancūzijos meno saitai. „Arkos“ galerijoje eksponuojami Lietuvos dailininkų, studijavusių Paryžiuje ir grįžusių į Lietuvą ar likusių išeivijoje, kūriniai. Daugelis darbų iki šiol nematyti, atvežti iš užsienio aukcionų, privačių kolekcijų ir Antano Mončio muziejaus.

„Norim parodyti tų žymiausių lietuvių dailininkų, kurie mokėsi Paryžiaus akademijose, darbus. Štai, Žibuntas Mikšys ir Pranas Gailius vėl atsiuntė visiškai nematytų savo darbų. Tai rodo, kad vis dar judame, dar krutame ir džiaugiamės“, – kalbėjo parodos kuratorius Edvidas Žukas.

Šalia Paryžiuje įsitvirtinusių dailininkų pirmą kartą eksponuojami vienintelės Prano Gailiaus mokinės, prancūzų tapytojos Florencos Fieraa darbai. Juos autorė paskolino specialiai šiai parodai.

„Mes matysime, kad ji kuria visiškai kitokį meną, nei lietuvių. Net ir Pranas Gailius yra labai savitas, nes visiškai nėra ragavęs lietuviškos meno mokyklos“, – aiškino parodos kuratorius.

Prancūzijos įtaka Lietuvos menui, pasak menotyrininkų, ryški dar nuo XVIII amžiaus, kai į Vilnių po Paryžiaus studijų grįžo architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Prieškariu į Prancūziją studijuoti vykę lietuviai vėliau nulėmė, kad ir šiandien lietuviškoji dailės   mokykla kartais pavadinama paryžietiškąja.

„Arkos“ galerijoje eksponuojama apie 70 Lietuvą ir Prancūziją siejančių darbų.

Monika Petrulienė
LTV „Panorama“

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Johno Dos Passos romanas „Manhatano stotis“

„Manhatano stotis“ lyginama su James’o Joyce’o Ulisu. Nobelio premijos laureatas, rašytojas Sinclairis Lewisas šį romaną pavadino „pirmos svarbos kūriniu... Naujos rašymo mokyklos aušra“.