2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Paveldosaugininkai reikalauja atlyginti vienuolynui padarytą žalą

2011-11-11
Rubrikose: Kultūra » Architektūra ir kultūros paveldas 

Kultūros paveldo departamentas pareikalavo, kad UAB „Salanda“ atlygintų neteisėtais darbais padarytą didžiulę žalą valstybės saugomam kultūros paminklui – Vilniaus benediktinių vienuolyno namui Šv.Ignoto g. 5. Specialiai šio kultūros paveldo objekto nuostoliams ir atkūrimo būdams nustatyti departamento sudaryta komisija konstatavo, jog buvo sunaikinti didelę kultūrinę ir istorinę vertę turinčio statinio saugomi elementai, o nuostoliai siekia 77, 576 tūkst. litų.

Šalia Šv.Kotrynos bažnyčios besiglaudžiantis vienuolyno namas priklauso Vilniaus arkivyskupijai. UAB „Salanda“ čia nuomoja patalpas kavinei „Kotrynos vyninė“. Jų tvarkybos metu nesilaikant patvirtino projekto, buvo sudarkyta vidaus patalpų planinė struktūra, iškirsta dalis skliauto, įrengti laiptai, sunaikintos unikalios XVII-XIX a. medinės ir metalinės vidaus detalės. KPD komisijos kviestas kartu apžiūrėti savavališkų darbų rezultatą UAB „Salanda“ direktorius Stepas Visockas atsisakė dalyvauti.

„Jeigu bendrovė ir toliau nereaguos į Kultūros paveldo departamento reikalavimus, neatlygins kultūros paminklui padarytos žalos ir neatstatys ankstesnės jo būklės, kreipsimės į teismą. Ši istorija yra blogiausias neatsakingo verslo, nepagarbos mūsų paveldui ir įstatymams pavyzdys“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Benediktinių vienuolyno ansamblis formavosi XVII-XIX a. Pirmosios benediktinės į Vilnių atvyko XVII a. pradžioje iš Nesvyžiaus. 1632 m. buvo pašventinti nedideli maldos namai, ilgainiui išaugę į vėlyvojo baroko šedevrą – Šv.Kotrynos bažnyčią. 1686 m. ir 1691 m. į vienuolyną įstojo LDK pakamario Jono Felikso Paco dukterys Sibilė ir Ona, atsinešusios stambius kraičius. 1700 m. J. F. Pacas surašė testamentą, kuriuo už vienuolyno fundatoriaus titulo suteikimą benediktinėms paliko didelį turtą. Sibilė Magdalena Pacaitė vėliau tapo vienuolyno viršininke. Vienuolynas rėmė knygų leidybą, sukaupė turtingą biblioteką. To meto Vilniaus benediktinių gyvenimo realijas atspindėjo Kristina Sabaliauskaitė istoriniame romane „Silva rerum“.

Bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, neteko daug vertingų meno kūrinių. Rizikuodamos gyvybe benediktinės slėpė vienuolyne žydus, vienas kurių buvo iš Vilniaus kilęs pasaulinio garso tapytojas Samuelis Bakas. Atsiminimų knygoje „Nutapyta žodžiais“ jis aprašė savo išsigelbėjimo kelią paslaptingais vienuolyno koridorių ir vidinių kiemų labirintais. 1946 m. sovietų valdžia vienuolyną uždarė, dalis vienuolių pasitraukė į Lenkiją.

Kultūros paveldo departamento informacija

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

lex orandi - lex credendi 2011-11-18 23:02

siame straipsnyje stebina nezinojimas, jog vienuoles buvo saugumieciu masinomis nuveztos uz Vilniaus 35 km. ir buvo prigrasintos nebegrizti i miesta. Per laika jos slapta sugrizo ir veliau glaudesi privaciame name.... o siuo metu jos gyvena bendruomenes name Zveryne, Gulbiu 4. keista kad joms nebuvo leista iki siol sugrizti i savo namus, is kuriu jas iagujo okupantu saugumas! Laisva Lietuva jau 20 metu.... o vienuolems sugrizti neleidziama.....?

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Aidas Marčėnas „Ištrupėjusios rdvės“

„Ištrupėjusios erdvės“ – tai poeto Aido Marčėno „devynių gyvenimų eilės“, arba dvyliktasis eilėraščių rinkinys. Naujuose eilėraščiuose skleidžiasi kasdien patiriami išgyvenimai, dabartinio pasaulio ir žmogaus būsenos, aktualūs apmąstymai.