2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Nacionaliniame dramos teatre - Jūratės Paulėkaitės atminimo vakaras

2011-11-12
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas  Kultūra » Informacija 
Jūratė Paulėkaitė

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Šį sekmadienį, lapkričio 13 d. 18 val. Nacionaliniame dramos teatre įvyks Anapilin išėjusios ryškios lietuvių teatro menininkės Jūratės Paulėkaitės atminimui skirtas vakaras. Jame scenografės sukurtose „Visuomenės priešo“ dekoracijose bus parodyta videoinstaliacija „Gyvasis vyšnių sodas“, įamžinusi priešpaskutiniojo jos darbo „Vyšnių sodas“ kūrybinį procesą. Vakare dalyvaus „Vyšnių sodo“ kūrėjai ir Gedimino Gelgoto ansamblis NI&Co. Įėjimas į vakarą – laisvas. Nemokamą bilietą su vieta salėje jau nuo šiandien galite atsispausdinti teatro kasoje, esančioje Gedimino pr. 4.

Per 2009–2010 metus kurtas ir Lietuvoje bei užsienyje rodytas garsaus suomių režisieriaus Kristiano Smedso „Vyšnių sodas“ pagal Antono Čechovo pjesę sujungė visą būrį teatro asmenybių. Projekte dalyvavo Juozas Budraitis, Virginija Kelmelytė, Jonas Vaitkus, Vytautas Anužis, Gytis Padegimas, Aldona Bendoriūtė, Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Paulius Budraitis, Irina Lavrinovič, Benas Šarka. „Vyšnių sodo“ scenografijos ir kostiumų dailininkė Jūratė Paulėkaitė buvo ir viena pagrindinių projekto iniciatorių. 

„Vyšnių sodas“ nebuvo įprastas scenos meno kūrinys. Jis buvo sumanytas kaip tęstinis kūrybinis procesas, kuriame, pasitelkus įvairių meno formų – teatro, kino, muzikos ir performanso – sintezę ieškoma atsakymų į klausimus apie kūrybos prasmę, atminties vertę ir vertybių kaitą. Viena garsiausių XX amžiaus pjesių buvo pasitelkta kaip metafora, padedanti apmąstyti kultūros vietą laiko tėkmėje ir prisiminti Anapilin  išėjusius mūsų kultūros „vyšnių sodo“ kūrėjus.  

Jūratei Paulėkaitei buvo ypatingai svarbu kartu su šiame projekte susirinkusia skirtingų menininkų bendruomene perteikti žinią, kad tik peržengdamas meno ribas, teatras gali kai ką svarbaus pasakyti apie gyvenimą, priversti įsiklausyti į „nereikšmingą“ meno balsą ir pakviesti susiimti už rankų, kad gyvenimas nenutrūktų. Ši žinia įamžinta ir vieno iš projekto bendaautorių suomių videomenininko Villes Hyvoneno videoinstaliacijoje „Gyvasis vyšnių sodas“, sukurtoje iš „Vyšnių sodo“ repeticijų, interviu su dalyviais ir viso kūrybinio proceso dokumentacijos. Ji yra „Vyšnių sodo“ projekto tąsa, skleidžanti jo idėjas. Videoinstaliacija buvo pristatyta Maskvoje, Helsinkyje, Berlyne, Vienoje, Miunchene.

LNDT informacija

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Thomas Merton. Septynaukštis kalnas: tikėjimo autobiografija

Būdamas trapistų vienuolyne Thomas Mertonas parašė šį nepaprastą liudijimą, nepakartojamą dvasios autobiografiją, istoriją žmogaus, pasitraukusio iš pasaulio tik po to, kai patyrė, ką reiškia būti į jį visiškai panirusiam.