Lapkričio 13 d. minime Šv. Prancišką Ksaverą Kabrini, mergelę, vienuolijos steigėją. Šv. Pranciška gimė Lombardijoje (Italija) 1850 m., buvo viena iš trylikos vaikų. Būdama 18-kos, ji pajuto troškimą tapti vienuole, bet prasta sveikata neleido jai to padaryti. Ji padėjo savo tėvams iki jų mirties, dirbdama ūkyje kartu su broliais ir seserimis.

Vieną dieną kunigas paprašė jos pamokytojauti mergaičių mokykloje, kur ji liko 6 metus. Vėliau dirbo našlaičių prieglaudoje. Apie 1880 m. vyskupo paskatinta ji įkūrė Švč. Širdies misionierių seserų kongregaciją, kuri rūpinosi mokyklomis ir ligoninėmis, skirtomis vargšų vaikams. 1889 m. popiežius Leonas XIII išsiuntė ją kartu su 6 seserimis į misijas JAV padėti italų emigrantams.

Kupina gilaus tikėjimo Dievu ir jo rūpestinga meile bei apdovanota nuostabiomis vadovo savybėmis, ši nepaprasta moteris netrukus šioje šalyje ėmė steigti mokyklas, ligonines ir našlaičių prieglaudas, matydama, kaip tai padeda italams emigrantams ir jų vaikams.

Iš pradžių kiekviename žingsnyje ji juto nusivylimą ir sunkumus. Jai atvykus į Niujorką, namas, kuris turėjo būti skirtas pirmajai našlaičių prieglaudai, jau buvo užimtas. Arkivyskupas patarė jai grįžti į Italiją. Bet Šv. Pranciška, iš tiesų narsi moteris, išėjo iš vyskupijos tvirtai pasiryžusi įsteigti šią prieglaudą. Ir jai pavyko.

Per 35 metus šv. Pranciška Ksavera įsteigė 67 institucijas, skirtas rūpintis vargšais, paliktaisiais ir ligoniais. Matydama didžiulį evangelizacijos poreikį tarp italų emigrantų, praradusių tikėjimą, ji steigė mokyklas ir suaugusiųjų švietimo klases.

1917-aisiais, šv. Pranciškos Ksaveros Kabrini mirties metais, jos vienuolija jau turėjo savo namus Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, JAV ir Pietų Amerikoje.

Ši vienuolė tapo pirmąja kanonizuota Amerikos piliete. Jos kanonizacijos dieną (1946 m. liepos 7 d.) popiežius Pijus XII sakė: „Nors Pranciška Ksavera Kabrini iš prigimties buvo labai trapi, jos dvasia buvo apdovanota tokia ypatinga galia, kad, žinodama Dievo planą savo, ji niekam neleido trukdyti jai jo vykdyti, nors atrodė, kad tai viršija moters jėgas“.

Šv. Pranciška Ksavera Kabrini yra emigrantų globėja. Ši nedidukė vienuolė buvo trijų popiežių bičiulė, tūkstančių vaikų globėja ir auklėtoja, sukūrusi klestinčią vienuoliją ir įsteigusi daugybę organizacijų, skirtų tenkinti vargšų ir nuskriaustųjų poreikius.

Jos aistra ir atsidavimas vis dar juntami šimtų tūkstančių jos pasekėjų veikloje - jie rūpinasi ligoninių, slaugos namų steigimu.