Saulėtomis lapkričio dienomis Ryga pasitiko pirmųjų Baltijos gamtos ir Baltijos kaimo fotografijos konkursų dalyvius. Šios kūrybinės varžybos truko visą mėnesį. Jose, atsiųsdami internetu savo darbus, dalyvavo visų trijų Baltijos valstybių ir tolimesnio užsienio fotografai – mėgėjai bei profesionalai. Baltijos gamtos fotografijos konkursas sudomino 114 fotografų (iš viso 975 fotografijos): 32 autorius iš Estijos (277 darbai), 51 iš Latvijos (448), 29 iš Lietuvos (233), po vieną iš Nyderlandų (10) ir Kipro (7).

Spalį žiuri nariai internetu atrinko 207 darbus, kurie buvo pateikti finaliniam turui balsuoti gyvai. Šis procesas vyko tikrai įdomiai, o mes į jį vos suspėjome, pradėję kelionę iš Vilniaus penktą ryto. Po jos nė minutės neatsipūtęs, šių eilučių autorius gavo sėsti į konkurso žiuri nario kėdę ir nedelsdamas balsuoti, kai rezultatus didžiuliame „Rygos“ kino teatro ekrane stebėjo bilietus įsigiję lankytojai ir nemokamai – konkursų dalyviai. Darbai vertinti pagal šimto balų sistemą. Visų žiuri narių balai sumuojami ir dalinami iš komisijos „galvų skaičiaus“. Jeigu skirtumas tarp vertinimų yra daugiau negu dešimt balų, komisijos pirmininkas skelbia perbalsavimą, to gali pareikalauti ir kiti žiuri nariai, jeigu jų netenkina rezultatas. Į finalinį turą pateko fotografijos, kurių vertinimo vidurkis pasiekė 85 ir daugiau balų. Todėl ekrano viršutiniame kampe ties išdidinta fotografija pasirodžius tam ir už jį didesniems skaičiams, salėje aidėdavo plojimai. Pirmininkas paeiliui kėlė ant kojų žiuri narius ir kvietė juos garsiai pareikšti savo požiūrį į vieną ar kitą darbą. Ekspromtu angliškai dėstant mintis, reikėjo ir tam tikros diplomatijos pernelyg neišsišokti iš bendros šventinės nuotaikos.

Baltijos gamtos fotografijų vertinimo komisijoje teko dirbti drauge su daugelyje tarptautinių konkursų pirmininkavusiu žymiu Didžiosios Britanijos peizažo fotografu Dennisu Orchardu, švedų fotografu ir rašytoju, organizacijos „Laukiniai Europos stebuklai“ vykdomuoju direktoriumi Staffanu Widstrandu, Estijos jaunu gamtos fotografu Svenu Začeku, Latvijos laisvai samdomu fotografu ir dėstytoju Raimu Lielbriedžiu. Šeštasis komisijos narys anglas Davidas Hoskinsas į Rygą neatvyko, bet iš anksto balsavo internetu.

Baltijos gamtos kategorijoje Didįjį prizą (Grand Prix) laimėjo estas Kaido Haagenas. Ta pati jo povandeninė ruonio fotografija „Kur tu, mano drauge?“ pripažinta geriausia Baltijos gyvūnų potemėje. Pasaulio gamtos kategorijoje Didysis prizas atiteko kitam Estijos fotografui Silverui Kommusaarui. Nors kuklokai šioje kategorijoje pasirodė autoriai iš Lietuvos, tačiau potemėje „Pasaulio peizažai“ Vyčio Šulinsko fotografija „Pasirink vieną“ laimėjo pirmąją vietą, o potemėje „Pasaulio gyvūnai“ pirmuoju pripažintas Mato Juro darbas „Miegantys ruoniai“. Potemė „Baltijos paukščiai“ buvo sėkminga Kazimiero Linkevičiaus fotografijai „Plaukiantis pelikanas 2011“, užėmusiai pirmąją vietą. Šypsenų ir palankios salės reakcijos sulaukė antruoju šioje potemėje pripažintas Imanto Gėlūno darbas „Ančių šeimyna gatvėje“. Potemėje „Kūrybiškas žvilgsnis į pasaulio gamtą“ pirmąja vieta įvertintas Giedriaus Bagaliūno darbas „Atžalos“.

Kitame konkurse „Baltijos kaimo fotografija“ dalyvavo 145 fotografai (iš viso 847 darbai): 52 iš Estijos (287), 65 iš Latvijos (401) ir 28 iš Lietuvos (159). Spalį atrinktos 25 geriausios fotografijos ir pateiktos finaliniam balsavimui. Prieš tai jos buvo eksponuotos Estijos ir Latvijos žemės ūkio ministerijose bei Lietuvos žemės ūkio universitete. Didžiuoju Prizu šioje kategorijoje įvertintas esto Arnės Aderio darbas „Namo Kalėdoms“. Pirmosios vietos „Kaimo gyvenimo“ potemėje nusipelnė Lietuvos fotografo Vladimiro Ivanovo darbas „Viršininkas“ (stumbrų patinas bandos priekyje). Linksmas sutapimas: Vladimiro bendrapavardė Inga Ivanova tapo „Geriausios Latvijos kaimo fotografijos“ laureate už darbą „Pamestas grėblys Kaskadyje“. Jos kolegė iš Lietuvos Dovilė Dagienė apdovanota už geriausią kaimo portretinę nuotrauką „Zuzanos portretas“.

Baltijos kaimo fotografijų žiuri dirbęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis sakė, kad „kaimo peizažo potemėje praktiškai buvo atvirukai. O tokių atvirukų mes matėm pasaulyje daug. Nebuvo individualaus sprendimo. Buvo viena kita nuotrauka, kuri įdomesnė, bet savito braižo – nelabai.“ Kaip sakoma, ką gavom, tą ir vertinom. Gal kiek pritrūko aktyvesnio šių renginių populiarinimo. Tačiau organizatorių garbei reikia pasakyti, kad jie sugebėjo pasitelkti rimtų ir dosnių rėmėjų. Iš jų dosniausias – Nikon korporacija, kuri Didiesiems prizams skyrė profesionalius rinkinius: Nikon D3s body, Nikkor 24-70mm f/2.8G ED AF-S lens and SB-900 speedlight.

Abiejų konkursų varomąja jėga, be abejonės, galima pavadinti NIKON atstovą Baltijos šalims sumanų Estijos vadybininką Renė Mittą ir jo darbščią pagalbininkę AnneLy Mitt.