2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Kur siųsime beglobius gyvūnus: į prieglaudą ar į Rietavą?

2011-11-15
Rubrikose: Visuomenė » Lietuvos regionai  Gamta ir mokslas » Gamta 

Savivaldybei leidus, „Biržų komunalinis ūkis“ nebe vieneri metai gaudo, laiko, šeria ir po 3 dienų nužudo beglobius gyvūnus. 2010 metais už šias paslaugas komunalininkams sumokėta 61 tūkstantis 113 litų. Šiemet per 10 mėnesių komunalininkams už paslaugas jau priskaičiuota 45670,27Lt. Biržietės gyvūnų mylėtojos beglobių gyvūnų problemas siekia spręsti kitaip: steigia gyvūnų prieglaudą. Gyvūnų prieglaudai ieško patalpų, rėmėjų ir savanorių. Pasvalio rajone, Ličiūnuose kačių ir šunų prieglauda jau veikia.

Kur dėsis?

Biržietės Valės Brazdžiuvienės žodžiais, vieni žmonės gyvūnus labai myli, o kiti jų nekenčia ir skriaudžia. Kietaširdžiai žiaurūs. Gyvūnų mylėtoja žino įvairiausių šunų ir kačių kančios istorijų.

– Tėvai savo vaikams rodo blogą pavyzdį. Štai vienos šeimos vienturtėlis įsigeidė kačiuko. Tėveliai nupirko. Žaisdamas su berniuku katinėlis įdrėskė į rankytę. Tėveliai buvo negailestingi: augintinį išmetė į gatvę, – pasakoja moteris ir apgailestauja: – Gyvūnėliai bejėgiai.

Iniciatyvos. Gyvūnų mylėtoja Valė Brazdžiuvienė beglobiams šunims ir katėms kuria prieglaudą. Moteris ieško patalpų, rėmėjų ir savanorių.

Valė prisimena: jos dukrelės dar buvo mažos, kai daugiabučio laiptinėje rado išbadėjusį kačiuką. Priglaudė savo bute. Jis gyveno 18 metų. Dabar moters namuose taip pat gyvena 3 katės, 2 šuneliai. Šeimininkė pasirūpino augintinius sterilizuoti, paskiepijo. Vienas augintinis dažnai sirguliuoja. Jį gydo veterinaras.

– Neturiu tokios širdies, kad benamį gyvūną atiduočiau komunalininkams. Nužudys. Net kritusių negaliu bet kur užkasti. Kolektyviniame sode turiu savo gyvūnėlių kapines, – pasakojo moteris.

Ji piktinosi: kodėl Biržų rajono savivaldybė nesuranda lėšų beglobiams gyvūnams sterilizuoti ir pateisina eutanaziją, skiria tam lėšas? Eutanazijai skiriamos net lėšos. Bet beglobių gyvūnų nė kiek nemažėja. Valė žino: Biržų mieste kelios benamių kačių stovyklos: prie poliklinikos, prie vieno banko, prie katilinės, prie mokyklos, prie kelių daugiabučių… Geri žmonės valkataujančias kates šeria, bet čia ne išsigelbėjimas. Katės dauginasi, serga, platina ligas. Moteris prisiminė neseniai matytą liūdną vaizdą:

– Važiuodami į gimtinės kapinaites pro Geidžiūnus ties Kuteliais matėme ant pagrindinio kelio gulinčią katę. Ji žindė savo jauniklius. Išbaidėme, nesuvažinėjome. Grįžau namo pro Kratiškius. Ir vėl: skersai kelią svirduliavo leisgyvis katinas. Parsivežėm jį į namus, sušildėm, bet jis nenurijo nė kąsnelio. Nugaišo. Artėja žiema. Kur beglobiams gyvūnams reikės dėtis? – rūpinasi moteris.

Valė Brazdžiuvienė nerimsta nuo pavasario. Dėl beglobių gyvūnų problemų ji kreipėsi į Biržų seniūnijos vyriausiąją specialistę Palmyrą Prašmantienę, į Seimo nario V. Valkiūno padėjėją Danutę Martinkėnienę, į Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Alę Pocienę.

– D. Martinkėnienė man patarė įsteigti gyvūnų mylėtojų draugiją. Bet registracija man kainuos. Mano pažįstama prieš mane irgi buvo pasišovusi steigti gyvūnų prieglaudą, bet ji išsigando išlaidų ir kitų mokesčių. Kodėl iš manęs reikalauja pinigų, jeigu aš noriu užsiimti labdaringa veikla? – stebėjosi Brazdžiuvienė.

Moterį padrąsino susitikimas su P. Prašmantiene:

– Prašmantienė sakė: jeigu rajono Tarybos nariai pasisakytų prieš beglobių gyvūnų eutanaziją ir pritartų gyvūnų globos draugijos veiklai, komunalininkams skiriamos lėšos beglobių gyvūnų priežiūrai bei eutanazijai galėtų būti pervestos gyvūnėlių prieglaudai, – pasakoja V. Brazdžiuvienė.

Jeigu Tarybos nariai pritartų prieglaudos steigimui, pasak V. Brazdžiuvienės, liktų vienintelė problema: patalpos. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė gyvūnėlių mylėtojai Valei kalbėjusi: negyvenamų pastatų Biržuose rasime nemažai, bet jie visi privatūs. Gal kas nors savo patalpas geranoriškai užleistų gyvūnėlių prieglaudai? A. Pocienė patarusi ieškoti rėmėjų.

V. Brazdžiuvienei liko išsiaiškinti veterinarijos specialistų reikalavimus gyvūnėlių prieglaudai.

Veterinarų kartelė peršokama

Biržų rajono maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas „Biržiečių žodžiui“ tvirtino: prieglauda – sveikintinas reiškinys. Reikalavimai įvykdomi:

– Prieglaudoje turėtų būti atskiri voljerai katėms, šunims. Būtina patalpa gyvūnų apžiūrai, jų gydymui, sergančiųjų izoliatorius. Patalpose turėtų būti įrengta ventiliacija, jos turėtų būti apšildomos. Turėtų būti sudaryta sutartis su privačiu veterinarijos gydytoju, kuris ne tik rūpintųsi gyvūnėlių sterilizavimu, skiepais, sveikata, bet ir gyvenimo sąlygų kontrole, ligų prevencijas, – kalbėjo A. Rinkūnas.

Jis atkreipė dėmesį į bendrovės „Biržų komunalinis ūkis“ teikiamas paslaugas. Biržų rajono savivaldybė su komunalininkais kasmet pasirašo sutartį. Komunalininkai gaudo valkataujančius šunis, kates. Juos apgyvendina voljeruose ir 3 dienas šeria. Kartais augintiniai suranda naujus šeimininkus. Pats A. Rinkūnas iš čia išsirinko sau ištikimą sargų augintinį. Jeigu gyvūnėlis tris dienas nesulaukia šeimininko, jam taikoma eutanazija. Po eutanazijos gyvūnai utilizacijai išvežami į Rietavą.

– Kiekvieną mėnesį į veterinarijos tarnybą skambina gyventojai ir praneša apie valkataujančius šunis ir kates. Mes informuojame komunalininkus, jie nuvyksta į vietą ir sugauna, – „Biržiečių žodžiui“ tvirtino A. Rinkūnas.

Jo žodžiais, vienintelė ir artimiausia gyvūnų prieglauda Panevėžyje, tačiau prieglaudą šiomis dienomis sukrėtė skandalas. Kolegos panevėžiečiai, atlikę patikrinimą, nustatė labai daug gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų. Gyvūnų priėmimas į prieglaudą sustabdytas.

Gyvūnėlių prieglauda – buvusiame pramogų centre

Domėdamiesi beglobių gyvūnų problemomis, sužinojome: gyvūnėlių prieglauda veikia kaimyniniame Pasvalio rajone, Ličiūnuose. Jo savininkė pasvalietė Kristina Ratkevičienė džiaugėsi: jos bendraamžės vaikystėje svajojo būti balerinomis, dainininkėmis, o Kristinos pašaukimas buvo – veterinarijos gydytoja. Artimieji jos nepalaikė, bet gyvenimas išpildė jos didžiausią svajonę. Jauna moteris su vyru uždarbiavo užsienyje, savanoriavo gyvūnų prieglaudose. Patirtis labai pravertė grįžus į Pasvalį.

– Patalpas turėjome. Pirmasis augintinis, šunelis, čia atsirado šiemet, per Velykas. Šiandien gyvūnų prieglaudoje gyvena 71 katė ir 30 šunų. Savanorių bei rėmėjų beveik nėra. Daugelis manęs nesupranta, priekaištauja: neturiu kur dėti pinigų… Kiti teiraujasi: kiek už tai man moka? Nė kiek. Gyvūnėlių prieglaudai atidaviau viską, ką brangiausio turėjau. Dėl to nesigailiu, – kalbėjo moteris.

Pavyzdžiai. Pasvalio rajone, Ličiūnuose gyvūnėlių prieglauda jau veikia. Augintiniai. Gyvūnų prieglaudos savininkė Kristina Ratkevičienė Pasvalyje, prie "Lesės" filialo "Plakanti širdis" durų.

Palaiko vyras, sūnus ir „Lesė“

Vyras Arūnas jos sumanymui pritaria. Ketverių metukų jų sūnus Ugnius labai myli gyvūnėlius, stebi visas veterinarijos gydytojo gyvūnėliams atliekamas procedūras, operacijas.

Gyvūnai šeriami du kartus per dieną. Dažniausiai sausais pašarais. Vien katinėlių šeimynai kiekvieną dieną išdalinama po 20 kilogramų sauso kačių pašaro. Katinėliams duodama ir rūgpienio.

Kristina pastebi: retas šeimininkas atvežęs jai augintinį susipranta palikti augintiniui maisto lauknešėlį, kraiko.

– Sutinku įvairiausių žmonių. Labai daug melagių. Populiariausias pasiteisinimas: gyvūno atsisako dėl alergijos. Ne visi gyvūnus man atveža. Kiti paskambina ir pateikia ultimatumą: prisistatyk per 15 minučių, o jeigu ne šuns ar katės neberasi. Vieną kartą pavėlavau pusvalandžiu ir kačiukus teko išgriebti iš vandens telkinio. Ne vieną augintinį radau pririštą už virvės prie medžio prieglaudos kieme. Vis geriau, negu… Kartą pakeliui į Panevėžį mačiau dobermaną, kabaluojantį ant šakos, – kalba gyvūnėlių prieglaudos šeimininkė. Ją labai nustebino žinia apie tai, kaip Biržuose sprendžiamos beglobių gyvūnų problemos.

– Biržiečiai nuėjo lengviausiu keliu: savo veiklą įslaptino. Juk galėjo komunalininkai sukurti savo internetinę svetainę ir joje skelbti, kokie gyvūnėliai ieško šeimininkų. Užsienyje už tokius pažeidimus nubaustų, – įsitikinusi gyvūnėlių prieglaudos steigėja Kristina. Ji pasidžiaugė, kad Biržuose atsirado beglobiams gyvūnams neabejingų žmonių. Gal dviejų kaimyninių rajonų bendraminčiai susiburs į vieningą komandą ir drąsiau ims ginti beglobių gyvūnėlių teises?

Kristina žinių, pasitikėjimo semiasi iš privačios gyvūnų prieglaudos „Lesė“ direktorės Vestos. Pasvalyje artimiausiu metu turėtų pradėti veikti „Lesės“ filialas „Plakanti širdis“. Kristina pasiryžusi į savanorišką veiklą įtraukti moksleivius, jaunimą.

– Prieš įsigydami augintinį vaikai galės artimiau susipažinti su jo priežiūra. Juk tai didžiulė atsakomybė, o ne vien tik užgaida: reikia ir turėsiu, – sako Kristina.

Padės ir verslininkė Ginta

Biržietėms neatsisako padėti ir verslininkė Ginta Lapėnaitė iš Juodelių kaimo. Ji žada finansinę paramą.

– Tikiu biržiečių geranoriškumu. Nors žinau ir kitokių pavyzdžių: steigėjai, dangstydamiesi gyvūnų meile, slapčia įsuko savąjį verslą. Aiškėja: vienai gyvūnų prieglaudai aukotos mano lėšos buvo iššvaistytos. Niekaip negaliu išsireikalauti ataskaitos, kam pinigai buvo išleisti, – kalbėjo Ginta Lapėnaitė. Ir patikino: verslininkė savo kaime jau seniai būtų įkūrusi gyvūnėlių prieglaudą, bet regioninio parko teritorijoje tokie statiniai draudžiami. Gintos žodžiais, idealiausios sąlygos gyvūnėlių prieglaudai – Biržuose, bet vargu ar tai įmanoma. Kai kuriems biržiečiams užklius šunų lojimas ir kačių kniaukimas. Gal geriau apleistų fermų ar kitų panašių statinių tinkančių prieglaudai ieškoti kaime?

Išlaidos stulbinančios

Komunalininkus prisišaukia ne visi. „Biržiečių žodis“ siūlėsi būti rėmėju: laikraštyje nuolat skelbti beglobius šunelius, katinus, kurie ieško šeimininkų. Bendrovės viršininkas pasiūlymo atsisakė. Sulaukę skaitytojų skambučių apie valkataujančius šunis ir kates ne kartą ieškojome komunalininkų pagalbos. Bendrovės viršininkas A. Jozėnas vis išsisukinėjo: kas garantuotas, kad palaidas šuo neturi šeimininko? Vyrai nuvažiuos, sugaus, atsiras šeimininkas ir paduos komunalininkus į teismą. Valkataujančių šunų ir kačių gaudynės, jų išlaikymas, guodėsi viršininkas, labai brangiai kainuoja.

Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovės spaudai Deimantės Prunskienės pasiteiravome, kiek kainavo komunalininkų paslaugos: beglobių gyvūnų gaudymas, jų išlaikymas, eutanazija ir gaišenų pristatymas į Rietavą?

2010 metais iš savivaldybės biudžeto skirta 61 tūkstantis 113 litų 29 centai. Komunalininkai sugavo 633 beglobius gyvūnus: 291 šunį ir 342 kates. Už jų sugavimą priskaičiuota 23 tūkstančiai 238 litai 14 centų. Už gyvūnėlių priežiūrą ir šėrimą 3 paras – 15 tūkstančių 411 litų 80 centų. Už eutanaziją, gaišenų pristatymą į Rietavą – 22 tūkstančiai 463 litai 36 centai.

2011 metų ataskaita lapkričio 1 dienai: sugauta 425 gyvūnai. Tarp jų: 237 šunys ir 188 katės. Išleista 45 tūkstančiai 670 litų 27 centai: 19 tūkst. 916 litų 66 centai – už gaudymą, 12 tūkstančių 220 litų 30 centų – už priežiūrą ir maitinimą 3 paras, 15 tūkstančių 532 litai 98 centai – už eutanaziją ir gaišenų pristatymą į Rietavą.

Regina Vaičekonienė

R. Vaičekonienės nuotr.

„Biržiečių žodis“

Selonija.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Arūnas Peškaitis OFM

Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.

Tomas Viluckas

Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).