2014 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis
MENŲ TERAPIJOS CENTRAS SKELBIA REGISTRACIJĄ, KVIEČIAME Į ATVIRŲ DURŲ DIENĄ RUGSĖJO 9 D. 17.00-20.00 VAL Dėmesio! Žurnalo "Kelionė su Bernardinai.lt" trečiasis šių metų numeris pasirodys Rugsėjo 10-15 dienomis. Laukiame

Audronis Ažubalis. Nepainiokime tolerancijos ir abejingumo

2011-11-16
Rubrikose: Visuomenė » Komentarai ir pokalbiai  Visuomenė » Atmintis 
Ažubalis

Evgenios Levin nuotrauka

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną Vilniuje buvo surengta konferencija „Tolerancija ir totalitarizmas. Laisvės išbandymai“. Užsienio reikalų ministro kalba, kurią skelbiame, tapo šios konferencijos įžanga.

Lietuva ir jos sostinė Vilnius tolerancijos dieną pasitinka su dideliu įkvėpimu. Esame tolerancijos imperijos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – anūkai. Dar devynioliktame amžiuje, per antrąjį sukilimą prieš okupaciją, paklausus, „kas yra lietuvis?“, būdavo atsakoma: „tas, kas tiki laisve ir laikosi Statuto“. Statutinė Lietuva buvo unikalus religinės, politinės, etninės tolerancijos ir pakantumo židinys.

Deja, kaip ir daugelio kitų valstybių, mano šalies vėliau laukė istorijos spąstai ir totalitarizmo ašmenys. Nacizmas Lietuvoje paliko baisią žaizdą žmonijos istorijoje – Holokaustą. Čia vyko žydų genocidas. O ilgus sovietų okupacijos dešimtmečius iš atminties buvo trinami paskutiniai žydiškos Lietuvos [Lite] pėdsakai. Juos vėl atsekėme tik tada, kai Lietuvoje nustojo galioti cenzūra, o žmonės pradėjo sakyti tai, ką galvoja.

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos parlamentas iš karto priėmė pareiškimą „Dėl žydų tautos genocido Lietuvoje hitlerinės okupacijos metais“. Nuo to laiko šia kraupia tema išleista daug mokslo knygų, tvarkomos Holokausto aukų atminimo vietos, įsteigtos muziejų ekspozicijos, rengiamos konferencijos ir viešos diskusijos. Bet svarbiausia mūsų pareiga – išgirsti ir įamžinti liudijimus tų žmonių, kurie patys išgyveno tragediją, bei padaryti viską, kad nežmoniška istorija nesikartotų.

Tiesa, kiekvienai kartai tenka nauji išbandymai. Kai šiandien laisvę siūloma mainyti į pigesnes dujas ir orveliško gyvulių ūkio pažadus, kyla klausimas, ar dėl to už mus aukojosi totalitarinio režimo kankiniai?

Kadaise Viktoras Petkus, jo kolegos Eitanas Finkelšteinas, Jadvyga Stanelytė, Antanas Terleckas, maskvietis Jurijus Orlovas,  Martas  Niklusas iš Talino, Vladimiras Drotas ir daugelis kitų bendraminčių drąsiai stojo šalia Andrejaus Sacharovo. Jie drąsiai liudijo Lietuvai ir pasauliui apie Sergejaus Kovaliovo teismo parodiją Vilniuje [1975]. Beje, tarp kitų kaltinimų Kovaliovui buvo „prisiūta“ byla ir už pogrindyje platintą „Katalikų Bažnyčios kroniką“. Lietuvoje tada visi suprato, ką reiškia rusiškas žodis „samizdat“...

Nežinau, kurie žmogaus teisių gynėjai tada buvo katalikai, o kurie – judėjai, stačiatikiai ar laisvamaniai. Bet tvirtai žinau, kad visus Lietuvos Helsinkio grupės narius [Viktorą Petkų, Karolį Garucką, Eitaną Finkelšteiną, Oną Lukauskaitę-Poškienę ir Tomą Venclovą] vienijo bendras siekis ginti pamatines žmogaus teises ir laisves. Bendrosios žmonijos vertybės yra tvaresnis sambūvio pagrindas už melagingas „tautų  draugystės“ deklaracijas sovietiniame „tautų kalėjime“. Mes tai žinojome ir dėl to laimėjome.

Šiandien, mokydami savo vaikus, kaip įveikti naujus laisvės išbandymus ir konflikto pagundas, neapsiribokim sausa vadovėlio eilute ir oficialia statistika. Geriau pasinaudokime tikrųjų laisvės gynėjų, tokių kaip Viktoras Petkus ar Nikolajus Medvedevas, patyrimu ir gyvais liudijimais. Juk tai ne išimtinai lietuvių, lenkų, žydų ar rusų, o visų mūsų bendra išsilaisvinimo istorija.

Neseniai prie Spaudos rūmų atidengėme Andrejaus Sacharovo atminimui skirtą suolelį. Padrąsinkime mokytojus čia ateiti su savo auklėtiniais, prisėsti ir atvirai kalbėtis apie tų laikų rezistenciją totalitarinei sistemai. Tai būtų simboliška: juk kadaise Maskvoje, Puškino skvere, protestuodami susėsdavo žmogaus teisių ir laisvės gynėjai. Gyvas tokių kaip ši istorijų atminimas yra puikiausia pilietinio ugdymo pamoka.  

Tolerancijos poreikis ypač aktualus šiandien, kada žaibiška informacijos sklaida kiekvieną žinią gali paversti nesantaikos detonatoriumi. Dėl to kartais tvarkos labui dabar net siūloma riboti laisvą žodį. Bet, mano įsitikinimu, tai būtų didelė klaida. Pagal šiemet atstovybę mūsų šalyje atidarančios organizacijos Freedom House laisvės indeksą Lietuva yra pasiekusi aukščiausią galimą įvertinimą [1 iš 7], ir aš labai nenorėčiau, kad nusiristume ir grįžtume ten, kur kadaise jau buvome.

Kad tai neįvyktų, nemaišykime tolerancijos su abejingumu. Juk tam, kad blogis triumfuotų, reikia visai nedaug, – kad geri žmonės nieko nedarytų [All that is necessary for the triumph of evil is that good men do nothing]. Ši sena Edmundo Berko mintis Holokausto, kitų tragiškų žmonijos patirčių ir iššūkių akivaizdoje yra kaip niekad svarbi.

Tolerancija ir laisvė – tai procesas, kurio tėkmei nepakanka gerų įstatymų. Reikia geros valios žmonių, kurie nori ir gali juos įgyvendinti. Džiugu, kad šią akimirką prieš savo akis matau tuos, kuriems rūpi, kurie nori ir kurie gali. Tai įrodo, kad šiandieninėje nepriklausomoje Lietuvoje kur kas daugiau laisvės ir vilties.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

TOTALITARIZMAS IR TOLERANCIJA. IŠŠŪKIAI LAISVEI

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Rytis Juozapavičius

Lietuviška žiniasklaida krypstą į gerąją pusę, tačiau vis dar mažai skiria dėmėsio klaidų taisymui. Priešingai nei Vakarų žiniasklaida. Ten įprasta taisyti klaidas ir taip užtikrinti kokybišką žiniasklaidą, – taip teigia buvęs žurnalistas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius, dabartinis seminarų konsultantas – Rytis Juozapavičius. 

Antikinė skulptūra

1900 metais daugelis Vakarų gyventojų jautė didžiulį pasididžiavimą savo civilizacija. Šiandien šio jausmo nebeliko. Kodėl? Mūsų nuomone, priežasčių reikia ieškoti ne išorėje, bet viduje.

Kimštas

Prieš keturis dešimtmečius, gūdžiais sovietinės okupacijos metais, Vilniuje mirė dvasinių ir fizinių kančių palaužtas Jonas Kimštas – vienas iš pagrindinių ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo organizatorių Rytų Aukštaitijoje, Vytauto apygardos ir Karaliaus Mindaugo srities partizanų vadas.

visos rugpjūčio knygos vaikams

Nauji mokslo metai jau visai čia pat. Kiek knygų per vasarą perskaitė jūsų vaikai? – šį klausimą, turbūt, išgirsite iš lietuvių kalbos mokytojos, klasės auklėtojos ar bibliotekininkės. Gal ir gerai – tai priverčia vis ir vis galvoti apie knygas, rinktis, ieškoti man, mano vaikui tinkančios, įtraukiančios, sujudinančios knygos...

Leonidas Donskis

Baltijos kelias, kuris įvyko prieš 25-erius metus, man regis, buvo vienas iš labai svarbių europinių įvykių. Gal šiandien mums atrodo, kad jis yra truputėlį paženklintas ano meto dalykų, kurie senstelėję

Laisvės kovos rubrikos baneris sidebar