Pasveikinęs į tradicinę bendrąją audienciją Šv. Petro aikštėje susirinkusius maldininkus, kurių šį trečiadienį buvo apie 11 tūkstančių, katechezėje Šventasis Tėvas komentavo vieną plačiausiai žinomų ir naudojamų vadinamų „karališkųjų“ psalmių, praneša Vatikano radijas. Tai 110 psalmė pagal hebrajišką tradiciją arba 109 pagal graikų – lotynų tradiciją. Pradėdamas katechezę Popiežius taip pat pranešė, kad šiuo komentaru užbaigiamas psalmėms skirtų katechezių ciklas.

„Viešpaties žodis mano viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, kol padėsiu tavo priešus tau po kojomis... Tu buvai karališkai orus nuo savo gimimo dienos, šventoji garbė lydėjo nuo įsčių, nuo tavo jaunystės aušros“. (Ps 110, 1.3).

Pats Dievas vainikuoja karalių, pasisodina jį savo dešinėje. Tai nepaprasta garbė ir privilegija. Karališkąjį išaukštinimą, apie kurį kalbama šios psalmės pradžioje, perėmė Naujasis Testamentas kaip mesijo atėjimo pranašystę. Dėl to ši ištrauka yra viena dažniausiai minimų Naujajame Testamente, ir kaip tiesioginė citata, ir kaip aliuzija.

Sekdama Naujojo Testamento interpretacijos linija, Bažnyčios tradicija nuo pat pradžių skyrė šiai psalmei didžiulį dėmesį, - sakė popiežius. Ypač Bažnyčios tėvai ją aiškino iš kristologinės perspektyvos. Psalmininko apdainuotas karalius, tai Kristus, Mesijas, įkuriantis Dievo Karalystę ir nugalintis pasaulio galybes. Jis yra Tėvo Žodis, esantis „nuo jaunystės aušros“, tai yra anksčiau pasaulio sukūrimo. Jis yra įsikūnijęs Sūnus, miręs ir prisikėlęs, amžinasis kunigas, kuris duonos ir vyno slėpiniu atleidžia nuodėmes ir sutaikina su Dievu. Jis yra karalius, savuoju prisikėlimu nugalintis mirtį.

Šis psalmė mus ragina žvelgti į Kristaus Velykų įvykį, padeda suprasti tikrąją Kristaus karališkumo prasmę. Jis yra karalius klusnus iki mirties. Tad melsdamiesi šios psalmės žodžiais, prašykime, kad Viešpats leistų ir mums eiti jo keliu, - sakė Šventasis Tėvas. Sekime karalių Mesiją, pasiryžę eiti su juo iki pat kryžiaus, kad galėtume pasiekti ir jo šlovę, kontempliuoti jį, sėdintį Tėvo dešinėje, pergalingąjį karalių ir gailestingąjį kunigą, kuris savo atleidimą ir išganymą suteikia visai žmonijai.

Brangieji, - sakė Popiežius pabaigoje, - šiose paskutinėse katechezėse pristačiau jums kai kurias psalmes, brangias maldas, kurias mums siūlo Biblija ir kurios atspindi įvairias gyvenimo situacijas ir įvairias sielos būsenas. Dabar jus norėčiau dar kartą paraginti melstis psalmių žodžiais, pabandyti naudoti Bažnyčios valandų liturgiją. Tokia malda tikrai sustiprins mūsų santykį su Dievu ir praturtins mūsų džiugią ir pasitikėjimo kupiną kelionę pas Jį.