Semplice, 2011

XVII a. pradžioje ėmus plėtotis instrumentinės muzikos žanrų įvairovei, vokaliniai bažnytiniai ir pasaulietiniai kūriniai neretai buvo perrašomi į vargoninę faktūrą. Savita, tačiau neilgai gyvavusia naująja vokiškos notacijos sistema užrašytos vargonų tabulatūros pasižymėjo universalumu ir dažnai atlikėjams atstojo partitūras.

Braunsbergo vargonų tabulatūra, sudėtingo likimo natų rankraštis pradėtas rašyti XVII a. pradžioje Braunsbergo jėzuitų kolegijoje, kuri priklausė Lietuvos jėzuitų provincijai. Kolegijoje dėstė žymūs 1579 m. įsteigto Vilniaus universiteto profesoriai. Glaudūs XVII a.Vilniaus ir Braunsbergo jėzuitų ryšiai leidžia manyti, jog daugelis tabulatūros kūrinių buvo bendra šių aukštųjų mokyklų muzikinio repertuaro dalis.

Nuo 1612 m. aktyvus Braunsbergo kolegijos muzikinio gyvenimo dalyvis turėjo būti jos auklėtinis Jokūbas Apfelis (Jacobus Apfell), šios tabulatūros sudarytojas. Nėra žinių, iki kada Apfelis mokėsi bei gyveno Braunsberge ir kuomet išvyko į Olivos cistersų ordino vienuolyną, į kurį atsivežė natų rankraštį Liber tabulatura – tai pirmieji tabulatūroje įrašyti žodžiai.

Uždarius Olivos vienuolyną, nuo 1831m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tabulatūra buvo saugoma Karaliaučiuje, Prūsijos valstybiniame archyve. Keičiantis saugojimo vietai rankraštis imtas skirtingai vadinti – Karaliaučiaus, Olivos, Braunsbergo ar Vilniaus tabulatūra, – tačiau pagal kilmės vietą, jį derėtų vadinti Braunsbergo vargonų tabulatūra.

Rankraštyje yra per 300 neidentifikuotų ir žinomų XVI–XVII a. Vakarų Europos bei Prūsijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje dirbusių kompozitorių kūrinių. Šiuo metu tabulatūra saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje (F 15-284).

Tyrinėjant ir šifruojant rankraštį reikšmingu „muzikinės archeologijos“ atradimu tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio,Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono, III Lietuvos statuto rengėjo, vieno žymiausių LDK ir Abiejų Tautų Respublikos politinio veikėjo Leono Sapiegos Vilniaus rūmų kapelos vadovo – italų kompozitoriaus Giovanni Batista Cocciola kūriniai. Apie Cocciolą ir jo tarnystę Sapiegai rašė žymūs XVIII–XIX a. biografai ir žinynų sudarytojai. Kompozitoriaus kūriniai 1615 –1625 m. buvo išspausdinti Venecijoje ir Antverpene. Braunsbergo tabulatūroje įrašytos kelios Cocciolos kompozicijos, kūrinių autorystė bei literatūrinis tekstas buvo nustatyti remiantis įvairiais šaltiniais, saugomais Lenkijos, Vokietijos, Vengrijos, Švedijos bibliotekose ir archyvuose.

Kompaktinėje plokštelėje skamba ir lenkų kilmės muziko Petrus de Drusina bei Vilniuje gyvenusio italų liutnininko Diomedes Cato, kitų rankraštyje neidentifikuotų autorių kūryba.

Po keturių šimtmečių užmaršties didžioji dalis kompaktinėje plokštelėje skambančių kūrinių atlikti ir įrašyti pirmą kartą.

Atlikėjai: Senosios muzikos ansamblis Suonatori del granduca.
Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, klavesinas, vargonai
Choras Jauna muzika. Dirigentas Vaclovas Augustinas

Omnes sitientes. Giovanni Batista Cocciola – choras „Jauna muzika“

Fantasia. Anonym – G.Lukšaitė-Mrazkova, klavesinas

Chorea. Anonym – Ansamblis „Suonatori del granduca“