Lietuvos žiniasklaidoje, pristatant genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), vis mažiau dėmesio yra skiriama aplinkosauginėms problemoms.

Žiniasklaida ne tik informuoja visuomenę, bet ir įtikina bei skatina veikti. Ypač tokiais atvejais, kai žmonės neturi asmeninės patirties ar žinių, žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį. Tai praktiškai vienintelis didžiajai visuomenės daliai pasiekiamas informacijos šaltinis apie GMO. Eurobarometro tyrimai (2011 m.) rodo, kad europiečiai pagrindiniais šaltiniais apie aplinkosaugą įvardija televiziją (73%), laikraščius (41%), internetą ir socialinius tinklus (29%) bei radiją (23%). Tačiau pačiuose žiniasklaidos pranešimuose nuolat yra akcentuojama, kad visuomenei trūksta informacijos apie GMO, teisinantis neapibrėžtumu, kad moksliniai tyrimai tęsiami, kad labai daug neatsakytų klausimų yra susiję su GMO naudojimu ir kontrole, kad patys mokslininkai bei specialistai negali atsakyti, kokios galimos GM maisto vartojimo pasekmės, koks bus GM augalų poveikis bioįvairovei, nes nenumatomi ir nežinomi galimi GMO padariniai tiek žmogui, tiek aplinkai.

GMO ateitis Lietuvoje priklauso nuo žiniasklaidoje formuojamo požiūrio. Akivaizdu, kad nutolimas nuo aplinkosauginių temų ir perėjimas mokslo aktualizavimo ir verslo sąjungos link didžia dalimi sudaro sąlygas palankiam daugumos Lietuvos gyventojų požiūriui į GMO pritaikymą ir naudojimą Lietuvoje.

Biotechnologijų pristatymo žiniasklaidoje tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos žiniasklaida neretai tampa mūšio lauku tarp GMO šalininkų ir priešininkų, siekiant visuomenės palankumo ir pritarimo. Viena pusė palaiko biotechnologijų mokslo vystymąsi, genų tyrimus, GMO pritaikymą medicinoje ir pramonėje. Tokiuose straipsniuose kalbama apie GMO naudą, perspektyvas, o pagrindiniai veikėjai yra mokslininkai ir verslininkai. Kita pusė atkreipia dėmesį į riziką susijusią su GMO, valdyseną ir kontrolę, visuomenės švietimą. Šiuo atveju pagrindiniai veikėjai yra politikai ir aplinkosaugininkai, kurie GMO vertina neigiamai. Interviu metu mokslininkai kritiškai vertino Lietuvos žurnalistų pasirengimą rašyti tokiomis sudėtingomis temomis, pabrėždami jų nepasirengimą ir profesionalių mokslo žurnalistų poreikį. Neretai žurnalistai kaltinami dezinformacija ir sensacijų vaikymusi. Patys žurnalistai interviu metu pripažįsta, kad apie GMO reikia rašyti plačiau, būtina įsigilinti, kad visos su GMO susijusios temos yra svarbios. Tačiau dažnai minima, kad pati visuomenė yra nesuinteresuota nei kamieninėmis ląstelėmis, nei klonavimu, nei genų tyrimais, kad lietuviams labiau rūpi bulvaras ir kriminalai, kad biotechnologijos nėra skaitytojus pritraukianti tema.

Žiniasklaidoje, kai 1999-2004 m. pasirodė pirmieji moksline fantastika dvelkiantys straipsniai apie GMO, apie tai buvo kalbama kaip apie kažką tolimo ir nepasiekiamo. 2005-2006 m. žiniasklaidos tekstuose įžvelgiamas ekonominis suinteresuotumas biotechnologijų pritaikymo pramonėje. Bet 2007 m. Lietuvos žiniasklaidoje, kalbant apie GMO, labai daug dėmesio skiriama GMO grėsmei ir rizikai, aplinkosauginėms temoms - bioįvairovės nykimas, bičių dezorientacija, nevaldomas GM augalų plitimas. Buvo keliamas klausimas, ar verta įsileisti į Lietuvą GM augalus moksliniams tikslams, kai užsienio kompanijos išreiškia susidomėjimą eksperimentinių laukų Lietuvoje galimybe. 2008 m. žiniasklaidoje aktualus tapo GM maisto klausimas, nerekomenduojamą GM maistą priešpastatant sveikam ekologiškam maistui. 2009-2010 m. daugiausia dėmesio žiniasklaidoje skiriama moksliniams tyrimams, aukštajam mokslui, verslui, pamirštant aplinkosaugos problemas, etikos ir moralės klausimus.

Šiandien tiek dienraščiuose, tiek internetiniuose portaluose sumažėjo dėmesys žmogaus sveikatos (8%) ir ekosistemos (3%) rizikai, kai anksčiau šios rizikos buvo aiškiai apibrėžiamos pagrindinėse temose, pasitelkiant karo, grėsmės ir demoniškas metaforas, sustiprinant riziką gąsdinančiomis, foto-šoką sukeliančiomis iliustracijomis. Šiandien GMO yra vertinamas neutraliau, pasitelkiant kelio ir lemties metaforas, intriguojančias iliustracijas, kurios skaitytojui pateikiamos kaip pramoga.

GMO ateitis Lietuvoje priklauso nuo žiniasklaidoje formuojamo požiūrio. Akivaizdu, kad nutolimas nuo aplinkosauginių temų ir perėjimas mokslo aktualizavimo ir verslo sąjungos link didžia dalimi sudaro sąlygas palankiam daugumos Lietuvos gyventojų požiūriui į GMO pritaikymą ir naudojimą Lietuvoje.

Duomenys paremti 2009-2011m. postdoktorantūros stažuotės tyrimu „Biotechnologijų diskurso atspindėjimas Lietuvos žiniasklaidoje: problemos ir perspektyvos”. Postdoktorantūros tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Parengė dr. Aušra RIMAITĖ,
VDU Viešosios komunikacijos katedra